Prieš keletą metų mūsų rajono Babrungo seniūnijoje įkūrusi pirmąją bendruomenę „Tėviškė“, Janina Danielienė tarsi pasėjo pirmąsias idėjas, kurios kaimo žmones mokė gyventi ir dirbti drauge. Laikui bėgant, ėmė ryškėti pirmieji daigai, tvirtai įsikibę į žemę. Tad po skaudžios nelaimės Janinai išvykus kitur, pradėti darbai, nors ir lėčiau, judėjo į priekį. Moteriai atrodė, kad niekada nebegalės viena gyventi sodyboje, kurioje gyveno dviese. Tačiau laikas pamažu gydo žaizdas, o ilgesys grąžina į senąsias vietas. Grįžo į jau savu tapusį Jodėnų kaimą, į savo žmogaus gimtinę, ir tęsia pradėtus darbus.
Kažkada pasėti žolynai jau žaliavo. Laukuose kaip ir kiekvieną vasarą triūsė būrelis moksleivių. Augo medetkos, burnočiai, grikiai, ežiuolės ir kiti vaistiniai augalai. Netgi kolekcija, kurioje surinkta per 100 rūšių augalėlių, buvo prižiūrėta.
Ponia Janina prisiminė pirmąsias bendruomenės kūrimosi dienas. Svarbiausia buvo suburti žmones bendram tikslui, pratinti juos būti drauge, laiku ištiesti pagalbos ranką, nelaukti, kad kas nors už juos spręstų jų reikalus arba nudirbtų darbus. Drauge praleistos vakaronės, tradicinės šventės, bendros išvykos ir nauji planai žmones suartino, o tada jau galėjo planuoti ir didesnius bendrus darbus.
Išgirdusios apie garsiąją žolininkę Jadvygą Balvočiūtę ir jos vaistažoles, bendruomenės moterys nusprendė pabandyti ir pačios. Žinoma, pradžioje reikėjo susipažinti su žolininke, pasiklausyti jos išminties ir tada jau pačiom imtis darbo. Sumanioms moterims Janinos žmogus paskyrė žemės plotą, ir užvirė darbas.
Atvirai kalbant, pirmiausia reikėjo atsikratyti piktžolių, nereikalingų krūmokšnių, nutarti, kokias vaistažoles augins. O tik gerokai po to, kai įsitikinta, kad gali ir sugeba auginti naudingus ir visų mūsų sveikatai reikalingus augalus, reikėjo tą veiklą kažkaip įteisinti. Nutarta steigti kooperatyvą. Ir pavadinimą gražų sugalvojo – „Tėviškės žolynai“.
Šiandien Janinai labiausiai širdį skauda dėl to, kad žmonės, kurie sunkiai dirbo, paruošdami žemę, į kooperatyvą stoti nepanoro. Gal dėl to, kad buvo vyresnio amžiaus, o kooperatyvas asocijavosi su kolūkiu, gal tiesiog nenorėjo dirbti drauge. Į kooperatyvą įstojo jaunesnės moterys – atrodo, kad joms būryje neblogai sekasi. Tiesa, augalus kiekviena augina savo lauke, bendrai naudojasi džiovykla, kita materialine baze.
Janina labai dėkinga „Pieno gėlės“ vadovui Andriejui Stančikui, kuris padėjo atlikti visus steigimo formalumus, pamokė ir patarė, kaip tvarkyti visą kooperatyvo veiklą.
Sumaniai kooperatyvui vadovauja A. Stančiko žmona Sigutė. Yra šiek tiek rūpesčių vaistažoles realizuojant. Žinoma, svarbus ir žolelių supakavimas, receptai, užrašai. Parduoda visur: mugėse, prie stambesnių parduotuvių, net Klaipėdoje. Kol kas pelnas nedidelis, tačiau ateitis parodys, nes, pardavinėdamos vaistažoles, moterys atlieka ir didelį šviečiamąjį darbą. Be to, jų žolynai sertifikuoti, tad nesibaimindami gali įsigyti visi, kam tik reikia.
J. Danielienė turi nedidelį ekologinį ūkį, tad sveiki produktai ir vaistai be chemijos jai labai svarbūs.
Negalima pamiršti ir įvairių programų, kuriose dalyvavo jų bendruomenė. Štai net 38 šeimos augina ožkytes, bites, arkliukus. Tai ne tik nauda, bet ir įgūdžiai mokyti žmones dalytis su kitais tuo, ką pats turi.
„Tėviškės“ bendruomenė – ne tik pirmoji rajone, bet ir bene didžiausia. Ji jungia 23 kaimus. Kaip ir visur, trūksta patalpų, kuriose galėtų žmonės susirinkti, atšvęsti šventes, būryje pabendrauti. Kol kas renkasi pas stambesnius ūkininkus. Štai Janinos namuose švenčiamos Joninės, J. Griciaus ūkyje – Žolinės. Kiek didesnėje Glaudžių salėje renkasi aplinkinių kaimų gyventojai, kai kada bendruomenės žmonės susibėga ir Didvyčiuose.
Vis mažėja moksleivių Glaudžių ir Didvyčių mokyklose, tad jos – ant išnykimo ribos. Liks patalpos, tad gal rajono valdžia prisimins bendruomenės problemas. Šiuo metu žmonės pasvajoja apie dviračių takus tarp Didvyčių ir Plungės, tarp Glaudžių ir Plungės. Būtų patogu vaikams važiuoti į mokyklą. Tačiau kol kas, kai apėmusi finansinė krizė, apie tai galima tik pasvajoti. Janina džiaugiasi, kad visi reikalai gula ne ant vienos jos pečių. Štai visada pasirengusios pagelbėti Teresė Maksvytienė, Nijolė Norbutienė, Margarita Mickevičienė, Stasė Navardauskienė ir kitos moterys. Žinoma, neretai talkon ateina ir vyrai, ypač kai reikia stipresnių rankų. O dabar bendruomenės žmonės ruošiasi kelionei į Klaipėdą. Norėtų aplankyti ir Botanikos sodą – girdėjo, kad labai įdomus.
Bendruomenės nariai džiaugiasi neatsidžiaugia sugrįžusia savo pirmininke, kuri vėl kupina idėjų ir naujų sumanymų. Dabar tikriausiai jau niekur nebeišvažiuos, nes čia – jos namai, čia ją dažnai lanko vaikai ir anūkai, aplink gyvena darbštūs ir geri žmonės.
