Vasario 24-ąją minėjome trečiąsias karo Ukrainoje metines.
Šiandien, kai pasaulis susiduria su naujais išbandymais dėl saugumo, Lietuva siekia ne tik ugdyti atsparumą ir gebėjimą reaguoti į ekstremalias situacijas, bet ir suteikti jaunuoliams galimybę augti kaip atsakingiems piliečiams ir lyderiams.
Švietimo įstaigose vis labiau akcentuojamas pilietiškumo ugdymas, siekiant sustiprinti nacionalinį saugumą ir pilietinę atsakomybę.
Pilietiškumas ugdomas mokyklose
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje pastaraisiais metais skiriama daugiau dėmesio pilietiniam ugdymui švietimo įstaigose. Kartu su kitomis ugdymo programomis buvo atnaujinta ir pilietiškumo pagrindų programa. Šiuo metu svarbią šios programos dalį sudaro nacionalinis saugumas ir jo dalimi esantis medijų raštingumas.
Pirmoje ir antroje gimnazijos klasėse pilietiškumo pagrindams privalomai skiriama po vieną pamoką per savaitę, o vyresnėse klasėse šis dalykas integruojamas į kitus.
III–IV gimnazijos klasių mokiniai gali pasirinkti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrąją programą. Joje aptariamos pagrindinės grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos sistema.
Mokiniai ne tik tyrinėja grėsmes šalies saugumui, krizių ir karo eigą, pasekmes, bet ir lankosi nacionalinio saugumo, gynybos sistemos institucijose, įgyja praktinių žinių ir įgūdžių, kurie padėtų stiprinti atsparumą ir gebėjimą veikti ekstremaliose situacijose bei karo šalyje atveju.
Be to, mokiniai gali savanoriškai prisijungti prie skautų ar Šaulių sąjungos veiklos, o tie, kurie nori dirbti kariuomenėje, gali mokytis specialiose kadetų mokyklose.
Organizuojami mokymai mokytojams
Pilietiškumo ugdymas – vienas iš mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetų 2023–2025 metais.
Atsižvelgiant į naujausius sunkumus dėl nacionalinio saugumo, 2021 m. buvo parengta ir įgyvendinama pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programa „Nacionalinio saugumo ir pilietiškumo nuostatų stiprinimas ugdyme“. Tai mokytojams skirti mokymai, kuriuose nagrinėjamos nacionalinio saugumo, pilietiškumo nuostatų stiprinimo, medijų raštingumo, kritinio mąstymo ugdymo bei informacinių karų temos.
Į pilietiškumo ugdymą aktyviai įsitraukia ir mokykloms padeda Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) instruktoriai.
2023 m. pagal atnaujintą Nacionalinio saugumo ir šalies gynybos bendrąją programą mokytojams suorganizuoti treji mokymai, 2024 m. – dveji nuotoliniai mokymai bei vasaros kursai.
Mokymuose išsamiai pristatytos svarbiausios pasirenkamosios Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrosios programos temos, žiniomis dalijosi gynybos ekspertai, politologai, istorikai ir mokytojai praktikai.
Devintokams – specialus kursas
2022 metais Krašto apsaugos ministerija (KAM), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) bei LŠS sukūrė Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, kuriuo siekiama gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą ir piliečių vaidmenį gynyboje. Tai yra organizacijų bendradarbiavimo rezultatas. Pirmiausia jis buvo bandomasis, o nuo 2023 metų rugsėjo tapo privalomas visiems devintokams. Šiais 2024–2025 mokslo metais Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą turės praeiti apie 31 tūkst. devintos klasės mokinių.
Per tris kurso dienas mokoma išgyvenimo lauko sąlygomis, kaip tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei bei sveikatai ekstremalių situacijų atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą ir kt.
2024 metų pabaigoje ŠMSM kartu su KAM ir LŠS pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl Lietuvos mokinių pilietinio ir patriotinio ugdymo plėtros. Trišaliame susitarime įsipareigojama vystyti bendras iniciatyvas, skirtas stiprinti mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, didinti jų atsparumą priešiškų valstybių keliamoms grėsmėms bei tarnybos Lietuvos kariuomenėje populiarumą.
Tarp krašto apsaugos sistemai svarbių susitarimo įgyvendinimo priemonių – ministerijų bei Šaulių sąjungos nuostatos kviesti mokinius įgyti naujų valstybės gynybai svarbių kompetencijų, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių valdymo, taip pat stiprinti Lietuvos kadetų mokyklų veiklą bei į kitus miestus plėsti sėkmingai Lietuvos karo akademijos įgyvendinamą Jaunojo kariūno-lyderio programą.
Gerinamos sąlygos karybos profesijoms įgyti
Praėjusiais metais ŠMSM kartu su KAM parengė nacionalinę Kadetų ugdymo programą, pagal kurią nuo 2025 metų rugsėjo kadetus rengs savivaldybių ir valstybinės kadetų ugdymo gimnazijos, skirtos šalies (regiono) mokiniams.
Ugdymas pagal programą turėtų padėti mokiniams įgyti pagrindinių krašto gynybos įgūdžių, atsparumo grėsmėms, lyderystės ir kitų kompetencijų.
Tikimasi, kad ugdymo forma kryptingai stiprins drąsą, ryžtą, atsakingumą, ištvermę ir kt. Kadetų ugdyme akcentuojama ne tik fizinė ištvermė, bet ir pagarba bei lojalumas valstybei, tautai, jos istorijai ir tradicijoms, demokratijai.
Jaunuoliai, kurie nusprendžia savo būsimą profesiją susieti su karyba, gali pasirinkti mokytis kadetų mokyklose: Klaipėdos kadetų mokykloje, kuri įgyvendina jūrų kadetų ugdymo sampratos elementus, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjuje Kaune, Plungės rajono Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje.
Primenama, kad jaunuoliams, atlikusiems karinę tarnybą, valstybė sudaro palankesnes sąlygas stoti į aukštąsias mokyklas. Stojant į aukštąsias mokyklas 2024 m. buvo formuojama papildoma konkursinė eilė, kuria galėjo naudotis jaunuoliai iš socialiai pažeidžiamų grupių ir atlikusieji nuolatinę karo tarnybą. Šiai papildomai konkursinei eilei buvo numatyta 10 proc. nuo visų 2024 m. metų valstybės finansuojamų vietų ir lėšų.
Nuotr. iš Adobe Stock
