Nors sausio 26-oji – ne kokia nelaiminga 13-oji diena, sunkiai sekėsi dirbti nuotoliu tądien posėdžiavusiam Rietavo savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetui. Darbą trikdė ir neveikiantys mikrofonai, ir išsijungiantys ekranai. Bet visa tai buvo niekis palyginti su apsižodžiavimu, kilusiu aptariant Savivaldybės biudžeto projektą. Įdomiausia, kad plunksnos lakstė iš vieno – liberalų – lizdo.
Tvarką grąžino tvarkyti rengėjams
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto darbotvarkė nebuvo ilga – ją sudarė vos septyni klausimai. Ilgiau užtrukta ties ketvirtuoju – dėl Rietavo savivaldybės sporto projektų finansavimo tvarkos. Diskutavo, diskutavo kolegos, kol galiausiai nutarė, kad aprašas nėra pakankamai gerai paruoštas, ir nusprendė grąžinti dokumentą koreguoti.
Išnuomos sklypą Sauslaukyje
Šiek tiek vietos politikų nuomonės išsiskyrė ir dėl sporto aikštelės Beržų g. 1A (Sauslaukis) likimo.
Rietaviškiai verslininkai buvo pareiškę norą sklype įruošti privačią padelio aikštelę. Atsižvelgiant į šį pageidavimą, parengtas sprendimo projektas viešo konkurso būdu išnuomoti Rietavo savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį nekilnojamąjį turtą. Nustatant veiklos pobūdį – sporto ir panašiai veiklai, nuomos laikotarpį – 5 metai su galimybe pratęsti nuomos terminą dar 5 metų laikotarpiui, ir pradinį nuompinigių dydį – 0,10 Eur už 1 kv. m per mėnesį.
Kaip paaiškinta posėdžiautojams, bus išnuomojama sporto aikštelė ir šalia esantis sklypas. Vėliau, atskyrus sklypus, aikštelė liks visuomenės poreikiams.
Balsuojant dėl pritarimo projektui Alfredas Mockus susilaikė.
„Galvoju, kad metus pragyvensime gerai“
Kaip jau minėjome, posėdis „užkaito“ aptariant 2024 metų Rietavo savivaldybės biudžeto projektą. Ne iš karto.
Pirmiausia Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Pužauskienė pristatė planuojamas biudžeto pajamas, apžvelgė pajamų struktūrą, numatomus asignavimus, išlaidas pagal funkcijas. Akcentavo, kad darbo užmokesčiui planuojama 15 proc. daugiau lėšų nei praėjusiais metais. Taip pat prašė, kad iki tarybos posėdžio būtų leista koreguoti projektą – įtraukti papildomai gautas dotacijas, padidinti mero rezervą ir 16 tūkst. eurų pridėti Tverų bažnyčiai.
Politikai klausimų biudžeto projekto rengėjai neturėjo, bet Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Saulius Jonušas norėjo išgirsti švietimo įstaigų vadovų nuomonę dėl pagrindinio ir svarbiausio finansinio dokumento.
Atsiliepdama į šį norą, Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos direktorė Alma Lengvenienė kalbėjo, kad biudžetas švietimo įstaigoms nėra prastas. Šiek tiek didėja atlyginimai tiems, kam mokama iš valstybės biudžeto lėšų (ugdymo programos), o padidėjusioms minimalioms algoms ir vos vos paaugusiems kitų darbuotojų atlyginimams lėšų numatė Savivaldybė. Direktorė neslėpė apmaudo dėl „plokštėjimo“ – skirtumo tarp specialistų uždarbio ir minimalios algos mažėjimo.
A. Lengvenienė paminėjo ir „nepabaigiamą temą“ dėl mokytojų padėjėjų. Džiaugėsi Finansų skyriaus vedėjos K. Pužauskienės duotu pažadu lėšų poreikį peržiūrėti rudenį. „Galvoju, kad metus pragyvensime gerai“, – reziumavo pasisakymą gimnazijos direktorė.
Alfredo Mockaus įsitikinimu, švietimas Rietavo savivaldybei – kaip šuniui penkta koja
Mokytojas, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Rietavo savivaldybės susivienijimo pirmininkas A. Mockus, dirbdamas taryboje, visada išskirtinai daug dėmesio skiria klausimams, susijusiems su mokyklų finansavimu. Politikas ne kartą kritikavo Savivaldybę dėl to, kad neduodama pakankamai pinigų švietimo pagalbai, dėl ko tenka naudoti mokymui skirtas lėšas.
Sužinojęs, kad ši praktika tęsiama, pedagogas kalbėjo: „Situacija tokia, kad net mokytojų sunkiai prisikviečiame. Du pradinių klasių ir vienas matematikos mokytojas išėjo. Kai ne tam, kam reikia, naudojame lėšas iš ugdymo plano įgyvendinimo, mokiniai negauna konsultacijų, negalime sudaryti grupių vaikams, kurie silpniau mokosi. Minėjote, kad biudžeto projektas bus koreguojamas, aš siūlau iki tarybos posėdžio paieškoti daugiau lėšų švietimo pagalbai. Vieną kartą reikėtų nuspręsti, kad švietimas nėra penkta koja šuniui.“
Susikirto dėl išmokėtų premijų
Į opozicijos atstovo kritiką sureagavo meras Antanas Černeckis: „Metų pabaigoje susitaupėte keliasdešimt tūkstančių. Galėjote tuos pinigus panaudoti, o ne taupyti Kalėdų dovanėlėms ir po to verkti, kad vieno ar antro mokytojo neturite…“
Ir čia Savivaldybės vadovo pasisakymą pertraukė gimnazijos direktorė. Nepaisydama nei mero statuso, nei partijos hierarchijos, nei prašymo nenutraukti viduryje pasisakymo, A. Lengvenienė tėškė: „Kalbėkite skaičiais, o ne politiniais teiginiais.“
Gimnazijos vadovė aiškino, kad sutaupyti ir premijomis išmokėti 34 tūkst. eurų sudarė tik 1,8 proc. darbo užmokesčio fondo. Toks rezervas, anot A. Lengvenienės, buvo pasiliktas baiminantis metų pabaigoje pritrūkti pinigų.
„Kuo norite, tuo mane kaltinkite, bet ne nebūtoms nuodėmėmis“, – piktinosi A. Lengvenienė nevaldydama emocijų ir neleisdama merui net įsiterpti į netikėtai įsiliepsnojusį ginčą.
Kai susikerta valdančiųjų ir opozicijos atstovų nuomonės, viskas lyg ir normalu. Situacija, kai skraidė vieno ir to paties lizdo paukščių plunksnos, rodos, sutrikdė visus.
„Nėra prasmės diskutuoti. Neturiu, ką pasakyti“, – pirmasis iš peštynių lauko pasitraukė Savivaldybės meras.
Pasinaudojęs situacija, socialdemokratas A. Mockus paragino komiteto narius nepritarti Rietavo savivaldybės 2024 m. biudžeto projektui.
Palaikymo nesulaukė. Jis buvo vienintelis balsavęs „prieš“, Mikas Jusys susilaikė, o kiti keturi Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai pritarė tam, kad biudžeto projektas būtų teikiamas tarybai.
