Daug diskutuojama apie švietimo lyderystę. Apie tai kalbamės su Lietuvos švietimo kolegomis, užsienio konsultantais, studijuojame literatūrą, kad galėtume sau atsakyti į klausimą, kas gi yra ta švietimo lyderystė, be kurios, kaip jautėme ir jaučiame, švietimo reikalai stringa. Sutarėme, kad tai yra nuolatinis darbas, tobulinimas(is), mokymas(is) pritraukiant, palaikant ir ugdant energingus, norinčius švietimo srityje pasiekti truputį daugiau, negu teisės aktuose reglamentuota, švietimo žmones. Ir tai turi vykti visais lygmenimis. Lyderystė turi būti svarbi mokytojams, mokyklos vadybinės grandies atstovams, universitetų žmonėms, savivaldybių ir nacionalinio lygmens švietimiečiams, privačiam sektoriui. Mūsų idėja: prie vieno stalo turi sėdėti visų lygmenų kolegos ir bendromis jėgomis, kartu mokydamiesi, kartu praktiškai tuos mokslus pritaikydami, spręsti švietimo klausimus. Būtina investuoti į susikalbančios, diskutuojančios, padedančios vieni kitiems, bet ne konkuruojančios ir primetančios savo išskirtinę nuomonę bendruomenės kūrimą. Lengva nėra – susikalbėti kartais mums tikrai sunku – reikia daug mokytis, dirbti su savimi ir užauginti savyje drąsą. Mes visi turime kartu augti. Žingsnelis po žingsnelio savyje ugdyti lyderystę. Nes kai patys esame stiprūs ir nebijantys naujovių, tai ir mokiniai šalia mūsų auga stipresni. Juk ne paslaptis, kad mokiniai myli stiprias, įdomias, energingas, juos palaikančias asmenybes. O juk vardan jų – mūsų jaunosios kartos – ir triūsiame.
Dažnai prisimenu seniai man žinomą tiesą, kad viskas „imama“ meile, draugyste, bičiulyste, geru žodžiu, šypsena, padrąsinimu, parama, pagalba, kartu žaidžiant kėgliais žiemą ar keliaujant baidarėmis vasarą… Ir kad niekas taip puikiai nenaikina pagiežos ir pavydo, kaip atviras juokas bei sveikas humoras. Nors, kita vertus, nesistebiu, kad aplinkui tiek daug negatyvo. Galbūt tai istoriškai nulemta – juk mūsų tautos žiedą naikino Sibiro tremtyje, pakilusius pasipriešinti žudė mūsų pačių miškuose ir giriose, jie, mūsų geriausieji, gelbėjosi užsienyje… Atgimusiai mūsų valstybei – vos ketvirtis amžiaus ir… tokia gausybė darbų prieš akis.
