Pagal Seimo priimtą Švietimo įstatymą ir Plungės rajono savivaldybės tarybos nutarimą Plungėje liko viena, jau daug metų dirbanti „Saulės“ gimnazija, o Senamiesčio vidurinė mokykla tapo pagrindine. Todėl ateinančiais mokslo metais šią mokyklą baigę dešimtokai turės pereiti į gimnaziją ir joje įgyti vidurinį išsilavinimą. Ar švietimo reforma Plungėje vyksta sklandžiai?
Deja, rajono švietimo bendruomenė kenčia nuo emocijų karštinės ir įstatymų neišmanymo. Dauguma Senamiesčio mokyklos būsimųjų vienuoliktokų tėvų neskuba nešti prašymų į „Saulės“ gimnaziją ir tikisi teismuose išsikovoti teisę tęsti mokslus toje pačioje mokykloje. Kai kurie mokinių tėvai pasišovė vežioti vaikus į artimiausias rajono ar kitų miestų mokyklas – tik ne į gimnaziją. Vieno mokinio mama pareiškė: „Mes atnešime prašymą rugpjūčio 26 d., o ugdymo planą ir pamokų tvarkaraštį jūs darykite, kaip norite“. Senamiesčio mokykloje praėjusiais mokslo metais mokėsi per 100 dešimtokų, iš kurių iki šios dienos tik 23 yra pateikę prašymus mokytis gimnazijoje.
Vieni neskuba pareikšti noro mokytis gimnazijoje, o kiti į ją veržte veržiasi. Norinčiųjų lankyti „Saulės“ gimnazijos pirmąją (devintąją) klasę šiemet atsirado daugiau kaip šimtas. Tačiau rajono valdžia ir Švietimo skyrius sutartinai nusprendė užkirsti kelią miesto pagrindinių mokyklų devintokų skaičiaus mažėjimui ir gimnazijai leido formuoti tik vieną pirmąją klasę. Būsimųjų pirmokų tėvai sunerimę – jų vaikai negalės tapti gimnazistais. Mokyklos vadovybė sutrikusi, nes, būdama keturmete gimnazija, yra priversta nepriimti pirmokų. Vėlesnis valdžios sprendimas leido formuoti jau ne vieną, o dvi pirmąsias klases. Tačiau dar dvi klasės paliktos „už borto“. Mokiniai nori ateiti į gimnaziją, tačiau jiems neleidžiama. Kuo remiantis, priimtas toks nutarimas?
Naujojo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 1 punktas numato, kad asmuo turi teisę rinktis mokyklą ir ją keisti. To paties straipsnio 3 punktas sako, kad tėvų ir vaiko pageidavimu vaikas turi būti priimtas į pasirinktą mokyklą, jei tik joje yra laisvų vietų. Plungės „Saulės“ gimnazijoje vietų yra pakankamai. Pagal LR švietimo ir mokslo ministro įsakymą, mokiniams priimti į pirmąją ir antrąją gimnazijos klases rajono savivaldybė turi priskirti aptarnavimo teritoriją.
Remdamasi minėtuoju įsakymu, Plungės rajono savivaldybės taryba nurodo, jog pirmumo teise priimami vaikai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Tačiau tokia teritorija gimnazijai nėra priskirta. Įdomu – kodėl? Savivaldybės taryba taip pat numato: jei mokykloje yra laisvų vietų, pirmiausiai priimami našlaičiai, specialiųjų poreikių vaikai, toje mokykloje jau besimokančiųjų broliai ir seserys bei vaikai, kurių tėvai dirba mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje. Mokinių priėmimas į gimnaziją tapo teisiškai nepagrįstas.
Pagal LR Vyriausybės patvirtintus mokyklų steigimo nuostatus, norint atidaryti gimnaziją, reikia mažiausiai 701 mokinio, o norint įsteigti pagrindinę mokyklą – 601. Plungės „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, iš kurios gauta daugiausia būsimųjų pirmokų prašymų (liepta pusę jų atmesti), šiemet mokėsi per 1 000 mokinių, o „Saulės“ gimnaziją baigė 577 mokiniai. Paradoksas? Plungės „Saulės“ gimnazija (buvusi 3-ioji vidurinė mokykla) nuėjo netrumpą pertvarkos kelią. Vadovaujama tuometinio direktoriaus Juozo Milašiaus, mokykla vienintelė mieste pareiškė norą tapti gimnazija ir įvykdė visas iškeltas sąlygas. Reikėjo atsisakyti penktųjų-aštuntųjų ir pradinių klasių, todėl mokinių skaičius laipsniškai mažėjo – 2002 m. gimnazijoje mokėsi
1 105 mokiniai, 2005 m. – 845, o 2009 m. – jau tik 638. Ateinančiais mokslo metais siekiama besimokančiųjų skaičių dar daugiau sumažinti.
Kodėl Plungės švietimo skyriaus vadovai ir rajono valdžia taip aplaidžiai žiūri į įstatymus ir, patys nesuprasdami, ką daro, lengva ranka priiminėja niekuo nepagrįstus nutarimus? Juk sprendžiami mokinių likimai ir miesto gimnazijos ateitis.
Roma GRIGIENĖ Plungės „Saulės“ gimnazijos mokytoja