„Tai gal taip tyliai ateityje ir branduolines atliekas pradėsite šalia mūsų laidoti?“

Vos tik ūkininkai paskelbė ketinantys į laukus vežti nuotekų dumblą, „Plungės“ redakciją pasiekė nerimo kupinas laiškas. Jo autorius – žmogus, gyvenantis šalia planuojamų tręšti laukų (pavardė redakcijai žinoma, – aut. past.), apibėrė mus klausimais, ar toks dumblas ištirtas ir nekenksmingas, ar turės kvapą, ar neužterš požeminių ir paviršinių vandenų. Vyras piktinosi vietos valdžios abejingumu paprastų žmonių problemoms. Svarstė: „Tai gal taip tyliai ateityje ir branduolines atliekas pradėsite šalia mūsų laidoti?“

Nusivylę vietos valdžios požiūriu
Mums parašęs rajono gyventojas neslėpė savo nusivylimo: „Medžius šalia esančiame miške iškirto, todėl stirnos ir kiti gyvūnai, neturėdami kur gyventi, ateina net į mūsų kiemus. Vos už kilometro pastatys vėjo jėgaines – kuo dar būsime nustebinti? Tiesa, pamiršau paminėti, jog Savivaldybės planuose buvo ir kapinių mūsų kaime įrengimas… Didžiausiai „ačiū“ tiek Savivaldybei, tiek seniūnijai, kurios yra tik dokumentų rengėjos ir medalių, padėkos raštų dalytojos, bet visiškai nesigilina į šalia gyvenančių eilinių žmonių problemas.“
Žurnalistai – ne visų galų specialistai
Žmonės, nebesitikintys pagalbos iš valdžios, dažnai atsakymų į savo klausimus ieško kreipdamiesi į žiniasklaidos priemones. Žurnalistai nėra visų galų specialistai, ne į visus klausimus gali patys atsakyti. Taip atsitiko ir šį kartą, todėl paprašėme, kad skaitytojo nuogąstavimus dėl nuotekų dumblo pakomentuotų leidimus išdavusi institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
Gyventojų sutikimas nereikalingas
Ūkininkas Nerijus Bieliauskas nuotekų dumblu, kuris bus transportuojamas iš uždarosios akcinės bendrovės „Plungės vandenys“, rugpjūčio 16–rugsėjo 7 dienomis planuoja tręšti Plungės rajono Jodėnų kaime esantį lauką.
„Nuotekų dumblas“ – toks žodžių junginys iš karto asocijuojasi su nemaloniu kvapu, į kurį žmogaus organizmas reaguoja itin jautriai. Sužinoję apie ūkininko ketinimus, jautriai sureagavo ir šalia planuojamos tręšti žemės gyvenantys žmonės. „Ar nereikalingas šalia gyvenančių gyventojų informavimas, sutikimas dėl tręšimo?“ – susidomėta.
Kaip paaiškėjo iš Aplinkos apsaugos agentūros Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus atstovo ryšiams su visuomene Vaidoto Norkaus atsakymo, gyventojų sutikimo dėl tręšimo nuotekų dumblu nereikia. Nenumatytas ir reikalavimas informuoti gyventojus, tačiau draudžiama dumblu tręšti laukus, esančius arčiau kaip 100 metrų iki gyvenamųjų pastatų.
Pavojus slypi kiekyje
„Tręšti gali būti naudojamas tik apdorotas nuotekų dumblas (ne trumpiau kaip vienerius metus laikytas arba biologiniu, cheminiu ar terminiu būdu paveiktas nuotekų dumblas, arba kitaip paveiktas nuotekų dumblas, kurio savybės fermentuotis ir keliamas sveikatai ir aplinkai pavojus jį naudojant yra sumažinti). Planuojant naudoti nuotekų dumblą yra atliekami visi privalomi tyrimai ir apskaičiuojama, koks dumblo kiekis gali būti paskleistas žemės sklype, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis paviršiniams ir požeminiams vandenims, dirvožemiui, augmenijai, gyvūnams ir žmonėms“, – toks būtų atsakymas į kitą laiško autoriui kilusį klausimą apie galimą poveikį sveikatai.
Nedraudžiama nuotekų dumblo laikyti ir kaupuose
Paskleistas nuotekų dumblas į dirvožemį turi būti įterptas ne vėliau nei per 2 kalendorines dienas. Bet numatytas ir kitas variantas – kaupe ūkininkas nuotekų dumblą gali laikyti ir savaitę, ir ilgiau nei 30 dienų. Žinoma, tokiu atveju privaloma imtis priemonių, sulaikančių kritulių patekimą į apdorotą dumblą bei sumažinančių kvapo sklidimą.
„Sumažinančių“! Vadinasi, kvapas aplinkoje gali jaustis, tik tam tikro intensyvumo.
Įrodyti, kad smarvė kenkia sveikatai, – misija (ne)įmanoma
Esame laikraštyje ne kartą rašę apie įvairiausią smarvę, sklidusią iš fermų, gamyklų, sandėlių ir t. t. Iš patirties žinome – įrodyti, kad gyventojams gyvenimo kokybę gadinantys kvapai kenkia sveikatai ar turi neigiamą poveikį aplinkai, yra misija (ne)įmanoma – lyg Sizifo akmens ridenimas į kalną.
Vis dėlto nuleisti rankų tokioje situacijoje nevertėtų. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai informuoja, kur gyventojai, įtarę, kad paskleistas nuotekų dumblas galimai daro žalą aplinkai, gali kreiptis: „Apie galimus pažeidimus reiktų informuoti Aplinkos apsaugos departamentą. Dėl nemalonių kvapų reiktų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kurio specialistai turėtų nustatyti, ar sukelti kvapai pažeidžia higienos normas, ir jei taip, koks neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir kokių priemonių reiktų imtis.“
Laukai nuotekų dumblu bus tręšiami ir Plungės rajono, ir Rietavo savivaldybėje
Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėse, be mūsų jau paminėto N. Bieliausko, laukus nuotekų dumblu tręšti planuoja Justinas Būtė ir žemės ūkio bendrovė „Žemaitijos ūkis“. Bendrovė dumblą žada naudoti ne tik Rietavo ir Plungės, bet ir Klaipėdos rajono savivaldybėje esantiems žemės sklypams.
Aplinkos apsaugos ministerija visiems jiems yra sudariusi laukų tręšimo grafikus 2024–2026 metų laikotarpiui. N. Bieliauskas per šį laikotarpį planuoja panaudoti 2 044,46 t nuotekų dumblo. Šiemet laukui Jodėnų kaime tręšti bus sunaudota iki 1 759 tonų dumblo.
J. Būtei išduoti leidimai tręšti laukus Gintališkės ir Rėžgalių kaimuose (Plungės r., Platelių sen.). Planuojamas tręšimo laikas: nuo rugpjūčio 15 iki rugpjūčio 30 d. Pranešama, kad bus sunaudota iki 45 tonų dumblo. Jis bus transportuojamas iš AB „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos.
ŽŪB „Žemaitijos ūkis“ tręšimo planas aktualus Plungės rajono Šiemulių (Kulių sen.) ir Karklėnų (Nausodžio sen.) kaimų bei Rietavo savivaldybės Sendvarių ir Užpelių (Medingėnų sen.) kaimų gyventojams. Planuojamas tręšimo laikas: nuo rugpjūčio 16 iki rugsėjo 7 d. Bus sunaudota iki 804 tonų nuotekų dumblo, kuris bus transportuojamas iš UAB „Plungės vandenys“ nuotekų valyklos.