Rugpjūčio 29-ąją Žlibinų seniūnijos Kepurėnų kaime vilkai papjovė Stanislovo Šarnausko avį. Po dviejų dienų tos pačios seniūnijos Varnaičių kaime – ūkininkės Gražinos Lingienės pusmetinį buliuką.
Nėra abejonės, jog tai tik pradžia – kasmet vilkai papjauna šimtus avių. Nauja vilkiukų vada ūgtelėjo, ir tėvai ėmė juos mokyti, kaip nugalabyti kokį žvėrį ar gyvulį. Žinoma, aptvare esantis gyvulys – tai ne žvėris, kuris neuždarytas ir turi galimybę išvengti pilkio dantų. Tiesa, tai tinka tik kokiam raguotam suaugusiam briedžiui ar elniui, o kitus, ypač kanopinių žvėrių jauniklius, vilkų gauja „sutvarko“ iškart.
Vis dažniau visuomenėje, ypač tarp medžiotojų, sklinda kalbos apie per didelę minėtųjų plėšrūnų populiaciją, dėl kurios paveikdama Aplinkos ministeriją itin pasistengė vilkų saugotojų asociacija „Baltijos vilkas“.
Seniau vilkai buvo medžiojami ištisus metus, valstybė už patiestą pilkį medžiotojui sumokėdavo 50 rublių, bet vilkai neišnyko, o nustačius itin mažas sumedžiojimo normas šių plėšrūnų populiacija iškart smarkiai padidėjo. Pasak Žvėrinčiaus (Telšių r.) įkūrėjo Petro Dabrišiaus, dabar net ėmus vilkus be jokių apribojimų medžioti ištisus metus, jų populiaciją iki Lietuvai rekomenduojamo skaičiaus – 300–500 – vargiai pavyks sumažinti per dešimt metų.
S. Šarnausko avys buvo aptvertos elektros „piemeniu“. Seniai jau nustatyta, jog vilkai lengvai tokį aptvarą įveikia – pralenda pro vielos apačią arba peršoka. Šį kartą plėšrūnų vaikomos avelės nutraukė „piemenį“ ir subėgo į tvartą. Viskas įvyko apie antrą valandą nakties. Galą gavo tik viena avis, kurią vilkai gainiojo po aptvarą, visur mėtėsi išplėštos vilnos.
Gali būti, jog pilkiai buvo sotūs ir tik mokė vaikus, nes nedaug tos avelės teįveikė – perkando kaklą, išėdė vidurius. Taip daro visi vilkai. Lūšys, kurių irgi medžiotojai jau mato daug, išėda sprandą, o kūno beveik neliečia. Nuo pastarųjų plėšrūnų dažniausiai kenčia kiškiai ir stirnos.
Papjovę S. Šarnausko avį ir tik šiek tiek pasisotinę vilkai savo piktadariško darbo nebuvo pabaigę. Pievoje paliktą avelę kitą naktį jie nusitempė į mišką ir toliau puotavo – grobio neliko nė ženklo.
Ūkininkės G. Lingienės dešimt pusmetinių buliukų buvo elektros „piemeniu“ aptvertoje ganykloje netoli Dievo Krėslo miško, kuriame nuo seno gyvena vilkai. Per šį mišką net teka upė pavadinimu Vilka. Pilkiai papuotavo kaip reikiant – beveik visą buliuką iškart suėdė.
Į įvykio vietą atvažiavo nuostolių nustatymo komisija. Kaip sakė komisijos vadovas Plungės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Vytautas Januška, po dienos jiems dar teko vykti į Žemaičių Kalvarijos seniūnijos Paplatelės kaimą. Ten ūkininkas neteko trijų avių, o jo kaimynas – avino. Pernai komisija nustatyti vilkų padarytų nuostolių važiavo į dešimt vietų. Plėšrūnų populiacija didėja, tad, neabejojama, žalos vis daugės.
Kaip sakė G. Lingienė, pas ūkininkus lankėsi „Kontaučių“ medžiotojų klubo vadovas Mindaugas Preibys. Jis perspėjo, jog vilkai gali sudraskyti gyvulius, tad reikėtų juos nakčiai uždaryti į tvartą.
Tuo, kad gyvulius reikia saugoti, netrukus įsitikino ir dar vieni tų apylinkių gyventojai – praėjus savaitei po to, kai vilkai papjovė S. Šarnausko avį, netoliese jo gyvenantys Senkai neteko trijų. Kaip pasakojo Danutė Senkienė (ji su vyru Aloyzu gyvena Plungėje, bet kartu su sūnumi Raimondu turi ūkį Kepurėnuose), jie visą savaitę aveles nakčiai vesdavo į tvartą, o šeštadienio naktį nutarė palikti jas lauke. Tad vilkai ir pasidarbavo – sudraskė tris ėringas avis, Senkų ūkyje palikdami tik devynias.
Praėjusį medžioklės sezoną šio klubo nariai M. Preibys ir A. Tiškus patiesė du pilkius, bet tai yra niekis, nes medžiotojai nustatė, jog klubo teritorijos vietoje, besiribojančioje su kaimyninių klubų valdomis, gyvena arba dažnai lankosi trys vilkų gaujos. Žiemą buvo bandoma pilkius prisivilioti pamėgdžiojant jų kaukimą. Vienas atsiliepė į kaukimą, net atėjo netoli medžiotojo bokštelio, bet šūviui neišlindo, jį pavyko pamatyti per termovizorių šmėžuojantį tarp medžių pamiškėje.
