
Tradiciškai kiekvienais metais savo skaitytojams pateikiame šiokią tokią statistiką iš civilinės metrikacijos skyriaus. Sutikite, smalsu nors akies krašteliu žvilgtelėti į besituokiančių ar besidžiaugiančių gimusiu kūdikėliu žmonių dokumentines istorijas. Šį kartą apžvelgsime santuokų kraitį Plungėje.
Laimės ieškota po kelis kartus
Ko gero, nesuklysime sakydami, kad kiekviena mergaitė dar vaikystėje turėjo savo idealių vestuvių planą, buvo nusipiešusi idealaus vyro paveikslą, mintyse sumodeliavusi tobuliausią pasaulyje vestuvinę suknelę… Ir, ko gero, net jei ne visai pagal planą, bet pirmosios vestuvės vis tiek tampa tobulomis. Ar verta stebėtis, kad pirmą kartą besituokiančių jaunuolių ir panelių – didžiausias būrys? Juk tada meilė karčiausia, svajonės gražiausios, planai optimistiškiausi… Bendru gyvenimo keliu pirmą kartą žengė 207 poros.
Aišku, ne visada viskas vyksta pagal planą, būna, kad nepasiseka iš pirmo karto, tada bandai dar, jei vėl nepavyksta – dar kartą. Taip ir santuokoje – žmonės savo laimės ieškojo ne po vieną kartą. 38 poros tuokėsi, kai vienas iš partnerių jau turėjęs šeimyninio gyvenimo patirties, o kitas tik pirmąsyk žengė šį svarbų žingsnį. Žinoma, buvo ir tokių, kur abu sutuoktiniai šeimą kūrė antrą (21 pora) ar trečią kartą (3 poros). Juokaujama, kad trečias kartas nemeluoja, o ketvirtas garantuoja. Gal dėl to praėjusiais metais santuoką įregistravo 2 poros, kur vienas iš sutuoktinių amžinos meilės, ištikimybės priesaiką ištarė ketvirtą kartą. Na ir kas gali paneigti, kad vieną kartą nusivylus santuoka, nereikia bandyti ieškoti to idealo visam likusiam gyvenimui?
Tiesa, praėjusiais metais pastebėtas retas reiškinys, kai buvę sutuoktiniai, kažkada išsiskyrę, vėl iš naujo sumainė aukso žiedelius. Tokių porų 2013-aisiais užregistruota 8. Ko gero, ir juokeliuose yra šiek tiek tiesos. „Sena meilė nerūdija“, – ar ne taip sakoma?
Amžius, vieta ir tautybė – santuokai ne kliūtis
Dažną kamuoja klausimas, kaip suprasti, ar netikėtai užklupę jausmai – tikroji meilė. Deja, į šį klausimą atsakymo, ko gero, nėra. Aišku tik viena, jog ji vienus aplanko anksčiau, kitus vėliau, trečius jau ir žilos senatvės sulaukus.
Pernai besituokiančiųjų amžius svyravo nuo 16 iki 82 metų. Taip taip, nesuklydome, vyriausiems jaunavedžiams – po 82 metus.
Daugiausiai merginų ir vaikinų tuokėsi sulaukę 21-30 metų. Tiesa, tokio amžiaus merginų buvo šiek tiek daugiau nei jaunikių (197 ir 166). Nemažai vyrų ir moterų priesaikos žodžius išrinktiesiems tarė sulaukę 31-40 metų. Ko gero, ne veltui sakoma, kad meilė nepaiso amžiaus, pasibeldžia į širdį ir jaunesniems, ir vyresniems, tad nereikia stebėtis, kad mainančiųjų aukso žiedus buvo 41-50, 51-60 metų ir vyresnių.
Jauniausiam jaunikiui praėjusiais metais – 19, o nuotaka vestuvių dieną jau turėjo 16. Tiesa, tokių nuotakų buvo trys. Vyriausia moteris, kuri amžiną meilę savo išrinktajam prisiekė pirmą kartą buvo 54 metų. Na, o vyriausias jaunikis susituokęs pirmą kartą – 73.
Nors daugumos sutuoktinių amžiaus skirtumas nedidelis – 2, 3, 4 metai, bet buvo ir didesnių. Vienas vyriškis už savo išrinktąją vyresnis 27 metais, o kitas vedė 18 metų už save vyresnę moterį. Štai ir įrodyta, kad meilei amžius nesvarbus.
Buvo laikai, kai žmonės tuokdavosi tik bažnyčioje, vėliau tik civilinės metrikacijos skyriuose. Dabar palikta pasirinkimo laisvė.
Praėjusiais metais net 80 porų savo pasiryžimą gyventi kartu išreiškė prieš Dievą. Buvo tokių, kurie savo priesaiką norėjo išsakyti išskirtinoje vietoje, tad santuokos buvo registruotos kaimo turizmo sodyboje, Žemaičių dailės muziejuje, Plungės r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje-laikrodinėje, ant Gandingos piliakalnio.
Buvo ir tokių, kurie savo santuokas praėjusiais metais ar dar anksčiau įregistravo užsienio valstybėse. Taigi tuokėsi plungiškiai ir plungiškės ne tik gimtojoje žemėje, bet ir JAV, Anglijoje, Ispanijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Kipre, Uzbekistane.
Renkantis gyvenimo partnerį širdžiai neįsakysi, tad tuokėsi mūsų rajono gyventojai ne tik su lietuvaičiais ir lietuvaitėmis, bet savo laimę rado ir su kitataučiais. Tiesa, merginos žymiai dažniau sau į vyrus rinkosi užsieniečius nei stipriosios lyties atstovai. Taigi plungiškės šeimą kūrė su amerikiečiais, indais, bulgarais, prancūzais, anglais, vokiečiais, ukrainiečiais, danais, rumunais, rusais, italais, pakistaniečiais. Na, o vyrukai sau rinkosi rusaites, uzbekes, ukrainietes, kazaches.
Šiltasis sezonas – populiariausias jaunavedžių pasirinkimas
Pažiūrėkime, kuris metų mėnuo vestuvėms atšokti buvo populiariausias. Kaip ir ankstesniais metais pernai daugiausiai susituokė rugpjūčio mėnesį – įregistruota 71 santuoka. Na, o labiausiai „nuskriaustas“ – lapkritis (3).
Skaičiai rodo, kad vestuvėms poros rinkosi šiltąjį sezoną. Liepos mėn. 55 poros, birželį – 32, gegužę, kai žydi obelys ir vyšnios, žiedus sumainė 28 poros.
Žiemą, rudenį ir ankstyvą pavasarį santuokas įsimylėjėliai registravo rečiau. Rugsėjo mėnesį – 29 santuokos, o spalio – jau tik 15. Tiek pat susituokė ir gruodį. Likę mėnesiai ne tokie turtingi vestuvėmis, bet ir tada tuokėsi daugiau nei po penkias poras per mėnesį.
Gal kad vestuvių diena būtų dar įsimintinesnė, gal tikėdami prietarais, gal suteikdami datai magiškumo, o gal tiesiog taip sutapo – jaunavedžiai rinkosi įvairiausias datas. Štai lyg apvainikuodama savo meilę Šv. Valentino (įsimylėjėlių) dieną susituokė viena pora. Dvi poros pasirinko pirmąją ir 8 paskutiniąją kalendorinės vasaros dieną. Na, o „turtingiausia“ vestuvėmis buvo liepos 27-oji. Šią dieną aukso žiedus sumainė 14 porų. Po 13 santuokų registruota rugpjūčio 10 ir 17 dienomis bei rugsėjo 7-ąją.
Taigi praėjusiais metais aukso žiedus sumainė 287 poros, nors tik keturiomis, bet vis tiek daugiau nei 2012-aisiais.
Pasakos baigiasi žodžiais: „Ir gyveno jie ilgai ir laimingai“. Suprantama, kad kiekviena besituokianti pora tiki, jog ir jų santuoka bus iki gyvenimo pabaigos. Bet… kartais ima ir viskas sugriūva, meilė, pagarba, ištikimybė dingsta, tarti priesaikos žodžiai nebetenka prasmės ir sutuoktiniai pasuka skirtingais keliais. Tokių porų praėjusiais metais buvo 138. Džiugu, kad lyginant su ankstesniais – mažiau.