Balandžio 9-ąją Klaipėdoje vyksiančiame konkurso „Mis Lietuva 2012“ finale dalyvaus ir gražuolė iš mūsų kraštų – plungiškė, šiuo metu Šiauliuose gyvenanti Eglė Leščinskaitė. Netrukus 23-iąjį gimtadienį švęsianti panelė turi realų šansą būti pripažinta gražiausiąja Lietuvoje. Kaip nusprendė dalyvauti šiame konkurse? Paklausinėjome.
– Trumpai papasakok apie save.
– Gimiau Šilutėje, tačiau gražiausi vaikystės metai prabėgo Klaipėdos rajone, Endriejave. Čia supo nuostabūs draugai, su kuriais krėčiau vaikiškas išdaigas ir bandžiau išsiaiškinti, kas yra gyvenimas. Augau su vyresne seserimi Indre. Oi, kiek daug peštynių būdavo, bet džiaugiuosi, kad augau ne viena, dėl to išmokau dalintis, išklausyti ir padėti bėdai ištikus.
Kai tėvai išsiskyrė, teko keisti gyvenamąją vietą – taip atsidūriau Plungėje. Čia baigusi „Saulės“ gimnaziją, pasirinkau lietuvių filologijos ir ryšių su visuomene studijas Šiaulių universitete, šie metai – paskutiniai. Visada norėjau dirbti judrų darbą, bendrauti, o ryšiai su visuomene yra būtent tai.
– Kas paskatino dalyvauti atrankoje į „Mis Lietuvą 2012“?
– Mėgstu iš gyvenimo imti viską, ką jis duoda, tad nusprendžiau surizikuoti. Pasitikėjimo suteikė ir praėjusių metų „Mis Šiaulių krašto” konkursas, kurio metu tapau pirmąja vicemis. Tada maniau, kad tai – pirmasis ir paskutinysis kartas tokio pobūdžio konkursuose, tačiau jaučiau didelį draugų, aplinkinių palaikymą – nuolat primindavo apie „Mis Lietuvą“. Kalbėjo ir prikalbėjo – štai aš ir čia.
– Kaip į tavo sprendimą reagavo artimieji?
– Apie tai, kad ketinu dalyvauti atrankoje, žinojo tik keletas artimiausių žmonių. Tad pirmiausiai po atrankos skambinau mamai ir pranešiau gerą naujieną – aš jau finale. Ji ir sesuo su tėčiu mane labai palaiko. Draugai apie tai, kad dalyvauju, sužinojo praėjus kuriam laikui, be to, dauguma – ne iš manęs, o internete. Tikrai jaučiu didelį žmonių palaikymą. Ačiū jiems. Bet žmonės nebūtų žmonės, jei neatsirastų ir pavyduolių, kurie į akis šypsosi, o už akių…
– Ar tikėjaisi pakliūti tarp finalininkių?
– Kai atrankoje pamačiau daugybę gražių panelių, pasitikėjimas savo jėgomis pamažu išgaravo… Manau, kad tarp finalininkių patekau dėl savo paprastumo. Kai komisija uždavė man klausimų, ilgai negalvojau, ką atsakyti, atrankoje buvau savimi.
Kai sužinojau rezultatus, nespėjau suvokti, kas vyksta. Aplinkui sukosi fotografai, reikėjo visiems šypsotis, išklausyti konkurso rengėjų, susipažinti su repeticijų grafiku… Visko buvo tiek daug, kad net grįžusi namo nesusivokiau. Buvau labai išvargusi po ilgos laukimo dienos, bet kartu ir laiminga, kad nelikau nepastebėta.
– Teko skaityti, kad vaikystėje jauteisi tarytum bjaurusis ančiukas… Tai tiesa?
– Deja, taip. Mokykloje patyriau patyčių. Gaila, bet dauguma mūsų klasės panelių tai turėjo iškentėti. Dabar jau suprantu, kad tie, kurie įžeidinėja kitus, patys yra kompleksuoti ir silpni, tad, norėdami užglaistyti savo kompleksus, tyčiojasi iš kitų. Patyčios – rimta problema. Apie ją reikia kalbėti, spręsti, imtis priemonių. Baisiausia, kad mokytojai mokyklose, tai matydami, nieko nedaro, bando apsimesti, kad nieko nevyksta.
– Kaip rūpiniesi savo išvaizda?
– Neskiriu kažkokio ypatingo dėmesio. Kasdien nesidažau, labai tingiu keltis anksčiau prieš paskaitas – geriau ilgiau pamiegu… Manau, kad geriausios grožio priemonės yra natūralios: darausi veido kaukes iš medaus, avižinių dribsnių, morkų, arbatžolių ir
t. t. Panelėms, kurių oda sausėja, po žiemos patarčiau ant jos užtepti grietinės, palaukti, kol įsigers, ir nuplauti veidą. Tai tikrai padeda. Dietų nesilaikau, tik stengiuosi vengti nesveiko maisto, bet retkarčiais galima ir tuo pasimėgauti. Svarbiausia dienos dalis yra pusryčiai, tad stengiuosi kiekvieną rytą papusryčiauti.
– Ar tarp „Mis Lietuvos“ finalininkių jaučiama konkurencija?
– Kai kurios panelės mano, kad lieka nepastebėtos jų gudrybės pasirodyti geriau už kitas, bet mes tai pastebime. Tikiu, kad ir organizatoriai tai mato. Konkurencija jaučiama, bet galiu pasakyti, kad yra panelių, su kuriomis puikiai sutariu. Manau, kad ryšį palaikysime net po konkurso.
– Papasakok, ką veikia, kur dalyvauja konkurso finalininkės?
– Daugybė fotosesijų, pokalbiai su žurnalistais, internetinio dienoraščio rašymas. Su Jogaila Morkūnu vedėme laidą „Super.lt“, dalyvavome vakarinėje „Radiocentro“ laidoje. Džiaugiuosi šia veikla – įgausiu patirties įvairiose srityse, jau dabar mokausi iš savo klaidų. Nuolatinis stebėjimas per padidinamąjį stiklą moko pasitempti, būti pasiruošusiai kompromituojantiems klausimams, sugebėti iš jų išsisukti.
Taip pat visas šis dėmesys ir kritika išmoko būti stipresne, nekreipti dėmesio į piktus komentarus. Iš pradžių juos dar skaičiau, bet, pamačiusi, kad dauguma komentatorių – nelaimingi ir pikti žmonės, supratau, kad neverta to daryti.
– Kas, dalyvaujant konkurse, padarė didžiausią įspūdį, kokių nuotykių patyrei?
– Pasiruošimas konkursui dar tik įpusėjo, tad, manau, didžiausi nuotykiai – dar prieš akis. Iki dabar labiausiai patiko kelionė į Klaipėdą – su konkurso organizatoriais, dalyvėmis ir žurnalistais. Pavyko artimiau susipažinti su kitomis dalyvėmis, atmosfera darosi vis draugiškesnė. Kartais net užmiršdavom, kad dalyvaujame konkurse ir būsime konkurentės.
– Ar pati tikiesi laimėti? Galbūt jau kurią kitą merginą matai lydere?
– Šis klausimas šiuo metu turbūt dažniausiai užduodamas ir kaskart neturiu į jį atsakymo… Iš tiesų giliai širdyje kažko tikiuosi, bet negaliu to apibūdinti kaip laimėjimo. Gal labiau noriu būti pastebėta.
Lyderės jau yra, gal net kelios, bet tai būtų tiesiog mano favoritės, kurioms aš atiduočiau savo balsą – ir tai ne vien tik dėl grožio, bet ir dėl vidinio žavesio, paprastumo.
– Ką tau apskritai reiškia „Mis Lietuva“? Ko tikiesi iš šio konkurso?
– Tai naujos galimybės, gyvenimiškos pamokos, naujų dalykų išbandymas, tai tiesiog naujas gyvenimo etapas. Iš šio konkurso tikiuosi pasiimti kuo daugiau, galbūt – rasti kur save realizuoti, kadangi šiais metais baigiu studijas. Tai nėra tik kvailas grožio konkursėlis, tai – būdas atsiskleisti ir būti įvertintai ne tik dėl to, jog esi graži.
– Ar ateitį irgi sieji su grožiu? Kaip atrodytų tavo svajonių darbas?
– Su ateitimi susiję klausimai – sudėtingi, nes į juos nežinau atsakymo. Nelabai mėgstu planuoti. Kaip ir dabar – dalyvauju šiame konkurse, nors nekūriau tokių planų. Manau, kad gyvenimas viską pakoreguoja.
Mano svajonių darbas turėtų būti nemonotoniškas ir leidžiantis atsiskleisti kaip asmenybei, turintis perspektyvų kilti karjeros laiptais, taip pat turėtų dirbti puikus kolektyvas. Koks konkrečiai, atsakysiu, kai jį rasiu.
– Gal ko nepaklausiau?..
– Norėčiau tik padėkoti tiems, kurie mane palaiko, draugams ir artimiesiems, kurie visada yra šalia. Padėkoti visiems, kuriuos sutikau savo gyvenime ir kurie padėjo susiformuoti mano asmenybei. Būtent dėl jų dabar esu tokia, kokia esu.
Tie, kurie nori mane palaikyti, gali balsuoti „Mis Publikos“ nominacijoje lrytas.lt.
– Ačiū už pokalbį.
