
Lapkričio 17 dieną Žemaičių dailės muziejuje atidaryta paroda, atspindinti Lietuvos muzikinį ir teatrinį gyvenimą, vykusį XIX amžiuje. Informatyvią ir gausią ekspoziciją parengė Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus. Tarp daugybės eksponatų garbingiausią vietą parodoje užima pirmojo lietuviško spektaklio „Amerika pirtyje“, vykusio Palangoje, afiša.
XIX amžiuje didžioji Lietuvos teritorijos dalis priklausė Rusijos imperijai, kuri dėjo visas pastangas rusinti kraštą – pirmiausia uždarytas Vilniaus universitetas, vėliau uždrausta lietuviška spauda. Visa politinė situacija atsispindi to laikotarpio kultūros renginių afišose: iki 1863 metų sukilimo jos spausdintos lenkų ar lenkų ir rusų kalbomis, o po sukilimo – tik rusų kalba.
Išsaugotos renginių afišos pasakoja, koks kultūrinis ir muzikinis gyvenimas vyko Vilniuje, kokius spektaklius, koncertus ar kitus pramoginius renginius galėjo matyti XIX amžiaus gyventojai. Kaip sakė parodos kuratorė dr. Auksė Kapočiutė-Vaitkuvienė, labiausiai dėl represijų nukentėjo teatrų repertuaras, o koncertinis gyvenimas destrukcijos patyrė mažiau. Tačiau šimtmečio pabaigoje kultūrinis gyvenimas suaktyvėjo ir buvo kupinas įvykių, palikusių reikšmingą pėdsaką Vilniaus ir Lietuvos istorijoje.
Kuratorė susirinkusiesiems priminė 1864 metais Rusijos caro įvestą lietuviškos spaudos draudimą, kuris dar labiau paskatino lietuvybės patriotus saugoti savo kalbą – atsirado knygnešiai, namų mokyklos, kuriose vaikai slapta buvo mokomi lietuvių kalbos.
Svarbiu kultūros tautinės savimonės reiškiniu tapo 1899 metais pirmasis viešai suvaidintas lietuviškas spektaklis „Amerika pirtyje“. Jis žiūrovams parodytas Palangoje, nes Vilniuje leidimo tokiam spektakliui surengti anuomet nebuvo įmanoma gauti. Keturakio „Amerikos pirtyje“ afiša buvo išspausdinta dviem kalbomis – lietuvių ir rusų, nors anuomet tai buvo nepaprastai drąsus žingsnis.
Plungės rajono mokyklų mokiniai, mokytojai ir kiti parodos atidarymo dalyviai susipažino ne tik su renginių afišomis, bet ir su mechaniniais muzikos instrumentais, pamatė XIX amžiaus dvasią atspindinčių baldų.
Restauratorius Paulius Steponavičius pristatydamas ekspoziciją papasakojo apie mechaninių instrumentų atsiradimą, pademonstravo, kaip jie veikia.
Moksleiviams buvo įdomu „pavartyti“ ir kompozitoriaus Stanislawo Moniuszkos (1819–1872), aštuoniolika metų gyvenusio ir kūrusio Vilniuje, interaktyvią natų knygą.
Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Skurdauskienė džiaugėsi, kad ši unikali paroda, atspindinti lietuviško žodžio triumfą, pagaliau atkeliavo į Plungę.
Visi, kurie nori daugiau susipažinti su XIX amžiaus kultūros istorija, tai padaryti galės iki vasario 14 dienos.