Plungės rajono švietimo įstaigų vadovai ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai buvo pakviesti į susitikimą su Europos socialinio fondo agentūros atstovėmis, kurios pristatė pažangos programą „Tūkstantmečio mokykla“ ir kokią įtaką ji turės mūsų rajonui.
Sveikindamas susirinkusiuosius Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis kalbėjo: „Ši programa – tai investicija į jauną žmogų. Ir ji su perspektyva. Yra šalių, kurios gana daug investuoja į švietimą. Dažnai kaip pavyzdys pateikiama Suomija, ten rezultatai – puikūs, tačiau visko pasiekta ne per metus ir net ne per dešimtmetį.
„Tūkstantmečio mokyklos“ programa mums labai svarbi – gerėja ir materialinė bazė, ir mokymo kokybė. Siekis – kad savo rezultatais būtume aukščiau už kitas savivaldybes, kad iš švietimo įstaigų išeitų gerai paruošti vaikai. O šiandien sužinosime, kokios mūsų perspektyvos, kas bus nuveikta Plungės savivaldybėje, kokios investicijos numatytos į mūsų vaikų ugdymą.“
Pažangos programos „Tūkstantmečio mokykla“ kultūrinio ugdymo ekspertė Živilė Etevičiūtė akcentavo, kad sutartis dėl programos vykdymo Plungėje jau pasirašyta, o tai reiškia, kad drąsiai galima imtis darbų. „Išskirtinis Plungės bruožas – strateginis matymas, o tai svarbu, nes numatomas ilgalaikis procesas, kurio tikslas – mažinti atotrūkį tarp mokyklų, tarp pasiekimų. Pagrindinės kryptys: lyderystė, įtraukusis ugdymas ir dėmesys specialiųjų poreikių vaikams, STEAM ir kultūrinis ugdymas, na, o kertinis programos principas – tinklaveika arba bendradarbiavimas“, – sakė viešnia.
Programai, į kurią pateko keturios mokyklos – „Saulės“ gimnazija, „Ryto“ pagrindinė, Senamiesčio mokykla ir Akademiko Adolfo Jucio progimnazija, – iš ES skirta 2,5 milijono eurų.
Kaip teigė Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gintautas Rimeikis, rengiant pažangos planą, iškeltos trys problemos. Pirma, trūksta žinių dėl įtraukiojo ugdymo. Antra, mokyklos viena į kitą žiūri kaip į konkurentes, jos užsidariusios, nenori dalytis patirtimi,
nedalyvauja vienos kitų renginiuose, nors turėtų būti kaip vienas kumštis. Trečia problema – nors jau XXI amžius, mokymo bazė vis dar prasta. Išskyrus tai, kad „Saulės“ gimnazija turi modernią biotechnologijų laboratoriją, kuri kažkiek skatina bendradarbiavimą – ji skirta visai rajono švietimo bendruomenei.
Įgyvendinant programą, erdvių, kuriomis dalysis visos mokyklos, atsiras daugiau: muzikos studija „Saulės“ gimnazijoje, menų ir technologinių edukacijų erdvės Senamiesčio ir „Ryto“ mokyklose, kalbų laboratorija „Ryto“ mokykloje, kultūrinės erdvės Senamiesčio mokykloje, teatrinės kūrybos laboratorija Akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje, mažesnių pajėgumų biotechnologijų laboratorijos „Ryto“ ir Senamiesčio mokyklose. „Visa tai nebus vienos mokyklos mokiniams, jos privalės priimti visus rajono vaikus. Jei kažkam kyla abejonių dėl teatro laboratorijos, tai teatrinis ugdymas yra ypač veiksmingas. Juolab kad Plungėje turime tvirtas teatro tradicijas, kultūros centre – didžiulis kolektyvas, o jo vadovai sutinka bendradarbiauti“, – kalbėjo G. Rimeikis.
Kiti siekiai, kaip sakė G. Rimeikis, – mokytojų stažuotės Lietuvoje ir užsienyje, kultūrinio ugdymo, lyderystės koordinatorių, laborantų atsiradimas ir pan. Anot skyriaus vedėjo, mokykla taps be sienų, o vaikai ir mokytojai išeis iš už stalo.
Tam, kad mūsų mokyklos pagaliau taptų įstaigomis be sienų, pritarė ir meras A. Klišonis: „Matau, kad viena pagrindinių mūsų problemų – bendradarbiavimas. Jo dažnai pasigendu. Kai vienos mokyklos organizuoja renginius, kitų būna nedaug arba visai nebūna. Taip neturi būti – negalima užsidaryti savo narvelyje. Be to, noriu atkreipti visų dėmesį, kad ši programa neliečia kaimo mokyklų ir „Babrungo“ progimnazijos, tačiau ir šios mokyklos per bendradarbiavimą taip pat turės pajusti visas šias naujoves.“
