Šių metų paskutiniąją birželio mėnesio dieną marijampoliečiai šventė Šv. Jurgio menų festivalio uždarymą. Iškilmingo vakaro dirigentas – Plungės miesto garbės pilietis, ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas, pastaruoju metu – orkestro garbės dirigentas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, profesorius Juozas Domarkas, solistai – Kristina Zmailaitė (sopranas), Edmundas Seilius (tenoras) ir Aurimas Raulinavičius (tenoras). Koncerte dalyvavo Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir valstybinis choras „Vilnius“.
Šv. arkangelo Mykolo bazilikoje, kur ilsisi palaimintojo Jurgio Matulaičio palaikai, pirmą kartą Lietuvoje nuskambėjo žymaus prancūzų operos meno meistro Jules’o Émile’o Frédéric’o Massenet (1842–1912 m.) oratorija-misterija „Eve“ („Ieva“). Šiam kūriniui libretą pagal populiarų Biblijos siužetą parašė Louis’as Gallet, daugelio literatūrinių tekstų muzikos kūriniams autorius, glaudžiai bendradarbiavęs ne tik su J. Massenet, bet ir kitais populiariais to laikotarpio kompozitoriais – Georges’u Bizet ir Camille’u Saint-Saëns’u.
J. Massenet neretai vadinamas moteriškojo žanro kompozitoriumi. Daugelis jo kūrinių apdainuoja moters grožį, turtingą ir spalvingą emocinį pasaulį bei žodžiais sunkiai nusakomas nuostabiąsias savybes, kurias vaizdingai piešia autoriaus komponuojami muzikiniai vaizdiniai.
Oratorijos-misterijos pavadinimas „Ieva“, jos literatūrinis tekstas klausytoją nukelia į Senojo Testamento eilutėse aprašomo žmonių sukūrimo epizodą. Žinomas siužetas nuteikia rimtiems filosofiniams apmąstymams apie Aukščiausiojo galią ir paskutinįjį, tobuliausią kūrinį – žmogų. Tačiau jau pirmieji akordai tarsi jausmingai šiltas saulės spindulys pažadina emocijas, sunkiai derančias su asketiškai santūriu, net tragišku šios istorijos traktavimu. J. Massenet žvelgia į Adomo ir Ievos sukūrimą, galima sakyti, prancūzišku žvilgsniu. Jausmingumas, neretai peraugantis iki tekste aprašomo svaigulio, aistringa gija driekiasi visame bemaž valandą laiko trunkančiame kūrinyje.
Po koncerto mintimis apie oratoriją-misteriją „Ieva“ pakvietėme pasidalyti Plungės miesto garbės pilietį J. Domarką.
– Gerbiamas maestro, koncerto metu entuziastinga publika sunkiai tilpo po plačiais Marijampolės bazilikos skliautais. Kuo Jums ypatinga ši premjera?
– Apgailestauju, kad šis įdomus kūrinys Lietuvoje dar nebuvo atliktas, o J. Massenet operos skamba mūsų šalies ir pasaulio scenose. Tad nenuostabu, kad ir oratorijoje-misterijoje „Ieva“ galime pastebėti daug operos žanrui būdingų bruožų. Siužetas iš pirmo žvilgsnio lyg ir paprastokas – rojus, Adomas, Ieva, pirmapradė nuodėmė, Dievo bausmė. Partitūroje ypač juntama talentingo kompozitoriaus ranka.
– Oratorija-misterija „Ieva“ Lietuvos scenose dar neskambėjo. Ar esate patenkintas ėmęsis nelengvos partitūros? Kaip ne kartą minėjote, jei seniai parašytas kūrinys neatliekamas, tam yra priežasčių.
– Iš tiesų, partitūra yra sudėtinga visiems – dirigentui, chorui, orkestrui, o labiausiai – solistams. Matyt, tai ir yra viena jos retesnio atlikimo priežasčių. Kitas ypatumas: partitūra parašyta didžiulei orkestro sudėčiai su daug papildomų instrumentų, tai sąlygoja milžiniško choro ir nemažos koncertinės erdvės poreikį. Šiame projekte bendradarbiaujame su puikiu valstybiniu choru „Vilnius“, kuriame dainuoja ne itin daug dainininkų, tad teko ir orkestre kai kurių papildomų instrumentų atsisakyti.
– Oratorijos premjera įvyko Marijampolėje per Šv. Jurgio menų festivalį. Kodėl gi ne Vilniaus ar Kauno festivaliai?
– Šio koncerto sumanytojas – marijampolietis, žinomas dainininkas, geras mūsų bičiulis E. Seilius. Jis tarsi naujai atrado šią partitūrą ir kaip festivalio vadovas pasiūlė oratorijos premjera iškilmingai uždaryti trečiąjį Šv. Jurgio menų festivalį. Kalbant apie atlikimą kitose Lietuvos koncertinėse erdvėse, galima paminėti, kad rugpjūčio mėnesį šiuo kūriniu numatome atidaryti dvyliktąjį Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį Plungėje.
Manau, kad ateityje J. Massenet „Ieva“ dar ne kartą skambės mūsų koncertuose.
– Gerbiamas maestro, gal trumpai pakalbėtume apie Jūsų ateities planus?
– Pastaruoju metu koncertuoju nebe taip intensyviai kaip anksčiau. Dažnai bendradarbiauju su Lietuvos, Lenkijos, Rusijos Sankt Peterburgo simfoniniais orkestrais. Katovicų mieste Lenkijoje lapkričio mėnesį vyks dešimtasis Tarptautinis Grzegorz’o Fitelberg’o dirigentų konkursas, kuriame ne kartą buvau komisijos narys. Šis milžiniškos apimties konkursas dalyviams kelia labai aukštus reikalavimus. Iš daugiau nei dviejų šimtų pretendentų konkurse dalyvauti atrinkta tik penkiasdešimt. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstau simfoninį ir operinį dirigavimą. Veiklos pakanka.
Norėčiau pratęsti festivalių temą. Be sostinėje vykstančių puikių Vilniaus ir Kristupo vasaros festivalių, gražią veiklą plėtoja atskirų regionų klasikinės muzikos festivaliai. Tikrai miela, kad atokių Lietuvos kampelių muzikos gerbėjai turi galimybę išgirsti gyvą klasikos atlikimą. Ypač išskirčiau Pažaislio muzikos festivalį dėl jo apimties. Organizatoriai darbuojasi iš peties – koncertai, pritraukdami žiūrovų minias, skamba pačiose įvairiausiose erdvėse. Neseniai dirigavau Kauno miesto simfoniniam orkestrui Pažaislio jachtklube su nuotaikinga programa „Štrausas ant vandens“. Tūkstantinė klausytojų minia patvirtina panašių renginių populiarumą.
Negalime pamiršti ir mano gimtosios Plungės Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio, kuriame skamba išimtinai klasikinė muzika. Žmonės į koncertus plaukia iš Klaipėdos, Tauragės, Mažeikių ir kitų atokiausių Žemaitijos kampelių. Kiekviename iš šešių koncertų matome nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio klausytojų.
Šiandien nuoširdžiai džiaugiuosi, kad festivalinis judėjimas visoje Lietuvoje gražiai ir vaisingai vykdo prasmingą rimtosios muzikos sklaidos veiklą.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
