Taryba – „sprendimus priimantys politikai ar tik nieko nesprendžianti asilų banda“?

Spalio 17-ąją, kai Plungės rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas svarstė, ar pritarti sumanymui prie vadinamosios Plungės jūros ir prie Platelių ir Beržoro ežerų įruošti vandens transporto priemonių nuleidimo vietas, opozicijos atstovas Robertas Endrikas šmaikštavo esąs aiškiaregys ir iš anksto „matąs“, kokia įmonė atliks šiuos darbus. Politiko regėjimai – šimtu procentų tikslūs: Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis išties pasirašė sutartį su R. Endriko „regėtąja“ įmone. Maža to, susitarimas parašais ir antspaudais patvirtintas dar iki komitetų posėdžių, t. y. spalio 13-ąją. Išeitų, kad visi tie svarstymai – tik akių dūmimas politiniams oponentams ir visai visuomenei.

Plungėje jau seniai sklando kalbos, kad rajono valdžia taisykles ir net įstatymus šturmuoja buldozeriniu būdu. Negi nebėra šalyje institucijų, kurios pažabotų jos savivalę, griežtai pričiuptų ir pagaliau nubaustų? Tiesa, įvairios tarnybos ne kartą konstatavo pažeidimus, bet uodegos rimtai niekas taip ir neprispaudė.
Įvairių valdžios padarytų „kliurkų“ sąrašas gana ilgas. Neseniai jis papildytas dar viena. Mat paaiškėjo, kad Savivaldybės tarybos komitetų ir pačios tarybos svarstymai dėl projekto „Vandens transporto priemonių nuleidimo vietų projektavimas ir įrengimas Plungės rajone“ – tik formalumas. Iš tikrųjų jau iš anksto buvo nuspręsta, kad projektas bus vykdomas, kiek tai kainuos Savivaldybės
biudžetui ir kad darbų imsis uždaroji akcinė bendrovė „Plungės lagūna“, su kuria dar prieš visus posėdžius buvo pasirašyta sutartis. Tad svarstymams sugaištas laikas – visiškai beprasmis.
Ką svarstė komitetai?
Kaip sakė Vietos ūkio ir ekologijos ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetams klausimą pristačiusi Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus specialistė Gintarė Vaišnoraitė, Savivaldybė investicijų projektą „Vandens transporto priemonių nuleidimo vietų projektavimas ir įrengimas Plungės rajone“ paruošė atsižvelgdama į Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos poreikius.
Šis projektas bus teikiamas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšoms gauti. Tiesa, jų nepakaks – Savivaldybė turi prisidėti ne mažiau kaip 30 procentų projekto vertės. Pinigų sumanymui įgyvendinti būtina numatyti 2018 metų vietos biudžete.
2017 metų liepos 5 dieną Savivaldybę pasiekė Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos raštas „Dėl paraiškų teikimo Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšoms gauti“, kuriuo siūloma teikti paraišką dėl minėtojo projekto finansavimo. Šiai minčiai Savivaldybės administracija pritarė, tad ir paruošė investicijų projektą, pagal kurį vandens transporto priemonių nuleidimo vietos suplanuotos Platelių ežero šiaurinėje pakrantėje, Beržoro ežero rytinėje pakrantėje (kur įrengta nauja poilsio aikštelė) ir dvi prie Plungės jūros – prie vandens perpumpavimo stoties ir vandens telkinio gale, kur ketinama rengti poilsio zoną (ties sodų bendrijomis).
Projektui būtinas Savivaldybės tarybos pritarimas ir sutikimas jį iš dalies finansuoti. Lėšos nemenkos – 130 tūkst. eurų. 91 tūkstantį skirtų valstybė – iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos, 39 tūkstančius – Savivaldybė. Už šiuos pinigus bus suprojektuotos ir įrengtos ne tik keturios vandens transporto priemonių nuleidimo vietos, bet ir privažiuojamieji keliukai, automobilių sustojimo vietos.
Vietos ūkio ir ekologijos komiteto narys R. Endrikas, išklausęs pateiktą informaciją, juokavo: „Žinoma, bus samdoma hidrotechnikos darbus atliekanti įmonė. Manau, kad aš jau žinau, kas laimės konkursą. Labai aiškiai regiu, kokia įmonė sukals valčių nuleidimo vietas.“
Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai tvirtino nesą įsitikinę, kad šitokia infrastruktūra reikalinga. „Jūs manęs neįtikinote, kad to reikia. Juk ir iki šiol žmonės savo valtis kažkaip į vandenį nuleisdavo. Be to, daug kas jas laiko pakrantėje. Juolab kad investicija nemaža“, – kalbėjo Aidas Kėsas.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjos pavaduotojas Arvydas Liutika oponavo: „Žinoma, galima sakyti, kad šaligatviai nereikalingi, nes žmonės ir kelkraščiu gali eiti. Taip ir šiuo atveju – galima apsieiti ir be valčių nuleidimo vietų. Tačiau jos bus dėl žmonių patogumo. Atsiras infrastruktūra, atsiras ir naudotojų. Pavyzdžiui, Telšiuose jos įrengtos, ir tikrai yra, kam tai reikalinga. Juk kai kurių vandens transporto priemonių dviese į vandenį nenuneši ir neįleisi.“
Komitetai sumanymą „paleido“ į tarybą – esą tegu visi pasvarsto ir bendrai nusprendžia, ar reikia investuoti į tokią infrastruktūrą, ar kol kas ji nėra būtina.
Prašo baigti patyčias
Tai, kad komitetų narių svarstymai ir diskusijos šia tema buvo nulinės vertės, paaiškėjo dar prieš Savivaldybės tarybos posėdį.
Išaiškėjus, kad viskas nuspręsta iš anksto, opozicijos atstovas R. Endrikas pasipiktino: „Per komiteto posėdį net neįtarėme, kad svarstydami tą klausimą tik laiką gaištame. Valdantieji šypsosi, patys „durnių volioja“ ir mus kvailiais laiko. Gal laikas būtų baigti tas patyčias? Mes nesame mokyklinio amžiaus piemenys.“
R. Endrikas neslepia, kad pranešimą apie iš anksto pasirašytą Savivaldybės administracijos ir UAB „Plungės lagūna“ sutartį išsiuntė visiems Savivaldybės tarybos nariams, administracijos klerkams ir Vyriausybės atstovei Telšių apskrityje Loretai Bagdonavičienei. „Tegul visi susipažįsta, o per posėdį pabandysime išsiaiškinti, koks bėra mūsų statusas – sprendimus priimantys tarybos nariai ar tik nieko nesprendžianti asilų banda“, – šmaikštavo politikas.
Beje, Savivaldybės tarybos opozicijos neaktyvia nepavadinsi. Ji aptinka valdančiųjų daromus pažeidimus, paviešina, skundžia juos įvairioms institucijoms: Viešųjų pirkimų tarnybai, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Generalinei prokuratūrai, bet… Tai nieko nekeičia. Panašu, kad valdžia jaučiasi nebaudžiama. Kodėl? Gal todėl, kad samdo vienus garsiausių, profesionaliausių ir brangiausių Lietuvoje advokatų – kontorą „Magnusson ir partneriai“?
O ką sako meras?
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis patvirtino, kad Savivaldybės administracijos ir UAB „Plungės lagūna“ sutartis tikrai pasirašyta spalio 13-ąją. Pasidomėjus, kokiu pagrindu šis sandoris įvyko ir kodėl tai padaryta prieš komitetų ir tarybos posėdžius, meras lyg niekur nieko pripažino: „Taip, truputį užbėgome už akių procedūroms, bet šiuo atveju viską nulėmė terminas.“
A. Klišonio tikinimu, teikiant paraišką Aplinkos apsaugos rėmimo programos finansavimui gauti reikia dviejų dalykų: palankaus Savivaldybės tarybos sprendimo ir sutarties su konkursą laimėjusiu rangovu. Gal ir taip, bet eiga, ko gero, turėjo būti tokia: projekto svarstymas komitetuose, paskui – Savivaldybės tarybos posėdyje, o tada jau organizuojamas viešasis pirkimas, skelbiamas jo nugalėtojas ir sudaroma su juo sutartis. Tačiau procedūra įvykdyta iš kito galo, kaip sakoma, vežimas pastatytas prieš arklį.
Šiuo atveju, anot mero, reikėjo labai skubėti. Esą pinigai iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos buvę garantuoti (kreiptis dėl jų raginęs pats aplinkos ministras Kęstutis Navickas, kai spalio 6-ąją lankėsi Plungėje), tik laiko visoms procedūroms įvykdyti – mažai.
O kas būtų atsitikę, jei viskas būtų atlikta tvarkingai, paeiliui, nesityčiojant iš komitetų narių, kurie visiškai be reikalo šį klausimą aptarinėjo? A. Klišonis paaiškino, kad paraišką Aplinkos ministerijai dėl minėtojo projekto finansavimo būtina pateikti iki gruodžio 1-osios. Bent kiek uždelsus būtų tekę laukti kito Savivaldybės tarybos posėdžio, t. y. lapkričio 30-osios, o tai esą jau būtų buvę per vėlu. „Jei būtume laukę kito posėdžio, didelė tikimybė, kad pinigų nebegautume. Tos infrastruktūros poreikis yra, juk gyvename civilizuotame pasaulyje“, – savo poziciją gynė meras.
O kas nulėmė, kad sutartis pasirašyta būtent su „Plungės lagūna“? A. Klišonio tvirtinimu, Savivaldybė skelbė konkursą, jame dalyvavo trys įmonės, pasirinkta mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė.
Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė mero pateiktą informaciją patikslino. Jos teigimu, Savivaldybės administracija minėtąjį mažos vertės viešąjį pirkimą paskelbė rugsėjo 14-ąją. Skelbta per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS), dalyvauti galėjo visi pageidaujantieji.
Tiekėjai pasiūlymus turėjo pateikti iki rugsėjo 20 dienos 10 valandos. Prie pirkimo buvo prisiregistravę šeši tiekėjai, tačiau sulaukta tik trijų pasiūlymų – konkurse dalyvavo uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“, „Plungės Jonis-S“ ir „Plungės lagūna“. Pastaroji užsiprašė mažiausios kainos – 130 000 Eur. Kitų įkainiai buvo didesni: „LitCon“ – 162 140 Eur, „Plungės Jonio-S“ – 249 502 Eur. Šie pasiūlymai atmesti dėl perkančiajai organizacijai per aukštos kainos.
Na, ir pabaigai…
Ar teikiant paraišką Aplinkos ministerija tikrai reikalauja ir pasirašytos sutarties su rangovu? Kaip minėjome, meras A. Klišonis tvirtina, kad reikalauja. O štai Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialisto Povilo Paukštės atsakymas į šį klausimą priešingas: „Pradiniame etape Savivaldybė turi pateikti tik paraišką su priedais, kaip nurodyta Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų naudojimo tvarkos apraše. Tokią paraišką jau esame gavę, papildomų dokumentų teikti nereikia. Atliksime paraiškos kokybinį vertinimą, jei bus pritarta lėšų skyrimui, galėsime sudaryti su Savivaldybe dotacijos sutartį. Savivaldybės sutartis su rangovu sudaroma po to, kai yra patvirtintas finansavimas (pasirašyta dotacijos sutartis su Aplinkos ministerija), todėl teikiant paraišką rangos sutarčių pateikti neišeitų.“
Remiantis ministerijos specialisto atsakymu, išeitų, kad mero žodžiai kelia abejonių – rangos sutarties niekas nereikalauja. Be to, paaiškėjo, kad Savivaldybė paraišką jau yra pateikusi, nors tarybos sprendimo tuo metu dar nebuvo. Taigi situacija kaip toje žemaitiškoje patarlėje: „Pīlė prūda vėdurie, kiaušis tebier subinie, vo irinkiou jau su pėtelnė lakstuom.“