Tarybos mažuma nesikuklino: įžvelgė Vietos savivaldos įstatymo pažeidimus ir „savų“ protegavimą

Per pirmąją Rietavo savivaldybės tarybos mažumos valandą Alfredas Mockus bandė išsiaiškinti, ar komitetų posėdžiuose atmetus du opozicijos parengtus sprendimo projektus nebuvo pažeistas Vietos savivaldos įstatymas, o Viktoras Krajinas suabejojo Savivaldybės administracijos skelbiamų konkursų laisvoms pareigoms eiti rezultatų skaidrumu.

Opozicijai ieškant valdančiosios klaidų pirštu durta į „čekiukų“ skandalą
Pacitavęs Vietos savivaldos įstatymo straipsnį, kuriame numatyta, kad kartą per pusę metų mažumos parengti sprendimo projektai privalomai įtraukiami ir svarstomi Savivaldybės tarybos posėdyje, socialdemokratas A. Mockus klausė: „Opozicija parengė tris sprendimo projektus, du iš jų buvo atmesti komitetuose. Ar dėl to, kad tarybą pasiekė tik vienas iš trijų klausimų, nebuvo pažeistos mažumos teisės?“
Savivaldybės mero Antano Černeckio atsakymas buvo gana griežtas: „Sprendimo projektus reikia pateikti kokybiškus, o ne, kaip matėme, be argumentų, tik gerais norais grįstus.“
A. Mockus laikėsi savo nuomonės. Anot jo, net geriausiai opozicijos paruoštas sprendimo projektas neturi jokios galimybės patekti į tarybą dėl to, kad didžioji dalis komiteto narių – valdančiosios koalicijos atstovai.
Į tokį pasisakymą sureagavo liberalas Jonas Eugenijus Bačinskas: „Jeigu būtų paruošti mūsų Savivaldybei naudingi sprendimo projektai, už juos balsuotume nežiūrėdami partinės priklausomybės. Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje svarstėme jūsų pateiktą siūlymą dėl seniūnaičių darbo apmokėjimo. Buvome griežtai prieš, nes žmonės, norėdami gauti 50 eurų, turėtų sunkiai dirbti rinkdami čekiukus. Raginome ieškoti kitų teisinių būdų mokėti seniūnaičiams už darbą. Jų nebuvote numatę, tad pasiūlėme net nesvarstyti to klausimo.“
Opozicijos lyderis V. Krajinas sutiko, kad klausimui dėl neapmokestinamų žemės sklypų dydžių galbūt ir buvo pasiruošta per mažai. Tačiau, jo manymu, sprendimo projektas dėl apmokėjimo seniūnaičiams buvo parengtas atsakingai. „Šio opozicijos siūlymo atmetimas – politinis sprendimas, nors ir neigiate. Mano nuomonė tokia, ir nežinau, kas ją galėtų pakeisti.“
Kylant įtampai, meras A. Černeckis dūrė pirštu į socialdemokratams skaudamą vietą – „čekiukų“ skandalą: „Stumiate seniūnaičius į tą pačią duobę, į kurią buvote patys įkritę. Nors ir buvo įstatymais reglamentuotas tarybos nario veiklos apmokėjimas, klaidų neišvengėte. Išėjo, kaip išėjo. Bet lygiai tą patį siūlėte užprogramuoti ir seniūnaičiams. Būk gudrus surasti būdą, kaip „paimti“ 50 eurų, jeigu esi kelių miesto gatvių seniūnaitis. Niekaip nepateisinsi degalų išlaidų, tad belieka sukčiauti. Patys taip nukentėjote ir dar kitus stumiate.“
Galiausiai V. Krajinas pasiūlė „nebemojuoti ginklais po mūšio“. Ilgai trukusi diskusija baigta tarybos mažumos atstovo Algimanto Mickaus pamąstymu: „Mūsų seniūnaičiai dirba iš idėjos. Kai kurie jau daug metų, bet ta idėja gali imti ir išblėsti…“
Abejojo konkursų skaidrumu
Abejonės nuskambėjo ir aptariant kitą klausimą. „Keista, kad pastarųjų konkursų laimėtojai – asmenys, vienaip ar kitaip susiję su liberalų partija arba su liberalų partijos sąrašu“, – kalbėjo opozicijos lyderis, prašydamas mero paaiškinti situaciją.
„Matyt, gabūs žmonės jie yra“, – nesutriko A. Černeckis. Savivaldybės vadovas teigė, kad konkursų į valstybės tarnybą komisijoje dalyvauja tik vienas Rietavo savivaldybės atstovas ir jo skiriami balai niekaip negali nulemti galutinio sprendimo. „Jeigu kažkam kyla abejonių, galima pasitikrinti, kiek kokiam laimėtojui balų davė mūsiškis atstovas. Niekas negalėtų apkaltinti, kad Savivaldybėje kažkuriuo momentu žiūrima partiškumo principo, kad kažkas kažką protegavo. Mums reikalingi specialistai, o jų su žiburiu ieškome. Du pastaruoju metu konkursus laimėję asmenys tikrai susiję su liberalais, bet, matyt, todėl, kad jie buvo stiprūs kandidatai“, – dėstė A. Černeckis.
Meras, sakydamas, kad specialistų tenka ieškoti su žiburiu, nebuvo visiškai tikslus. Iš Snieguolės Rimkūnės pasisakymo paaiškėjo, kad dėl darbo Savivaldybės administracijoje varžosi nemažai žmonių. „Į pareigas kandidatavome dešimt asmenų. Komisijoje dirbo du žmonės iš Vilniaus ir vienas Savivaldybės atstovas. Mano surinkti balai žymiai viršijo artimiausio varžovo surinktus balus. Nesu liberalų partijos narė, tik buvau rinkiminiame šios partijos kandidatų sąraše. Dėl to ir buvo gautas skundas, kai laimėjau konkursą. Vyko patikrinimas, bet jokių interesų konfliktų nenustatyta“, – kalbėjo šį pavasarį vyresniosios specialistės pareigas pradėjusi eiti Savivaldybės administracijos darbuotoja.
„Kažkaip keistai skamba pasakymas, kad nesu partijos narys, bet dalyvauju rinkimų sąraše. Jeigu patenki į sąrašą, tai ne šiaip sau jame atsirandi“, – reagavo į paaiškinimą V. Krajinas.
„Jeigu į konkursą ateina rimtesnis kandidatas, jis jį ir laimi. Jeigu stumtume į šoną vienai ar kitai partijai priklausančius asmenis – tai jau būtų kažkas iš kito pasaulio“, – galutinai išsklaidyti įtarimus mėgino meras A. Černeckis.