Ketvirtadieni posedžiave Savivaldybes tarybos nariai daugiausiai laiko ir demesio skyre devynioliktajam darbotvarkes klausimui – centralizuotai tiekiamos šilumos kainos didinimui. Priminsime, jog šios paslaugos tiekejas – UAB Plunges šilumos tinklai – ikaini už kilovatvalande praše didinti nuo 18,3 iki 28,3 cento. Tarybos siulymas – 26 ct. Šiuo klausimu surengtas vardinis tarybos nariu balsavimas.
Opiausias – šilumos kainos klausimas
Prieš tarybos posedi klausimas del šilumos kainos nustatymo nagrinetas dvieju komitetu – Vietos ukio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansu ir biudžeto. Tarybai ši klausima pristate pastarojo komiteto pirmininkas Mykolas Pronckus.
Priminsime, jog Vietos ukio ir ekologijos komitetas ši klausima išnagrinejo išsamiai, taciau savo siulymu del mažesnio ar didesnio kilovatvalandes ikainio neteike. Suma buvo palikta Ekonomikos, finansu ir biudžeto komitetui. Pastarojo nariu nuomone, kaina butina kelti, bet gal ne tiek daug, kiek prašo Šilumos tinklai. Komitetas sustojo ties kiek mažesniu ikainiu – 26 ct už kilovatvalande. Tokiu atveju kaina už šildyma didetu maždaug 42 proc. O jei butu patvirtinta bendroves prašoma 28,3 ct kaina,
tuomet už centralizuota šildyma tektu moketi net 55 proc. brangiau.
Tarybai buvo pateiktas svarstyti 26 ct ikainis. Anot Ekonomikos, finansu ir biudžeto komiteto pirmininko M. Pronckaus, kaina butina didinti ir tai daryti reikia kuo skubiau. Pabrangimo priežastis – sparciai didejanti duju kaina. Jei tuomet, kai paskutini karta buvo keliama šilumos kaina, Plunges šilumos tinklai už 1 000 kub. m duju mokejo 700 Lt, tai dabar – net 1 500 Lt. „Nieko cia nepadarysime, šiluma teks pabranginti. O jei delsime, tai tiesiog guls ant musu imones, Plunges šilumos tinklu, peciu“, – sake M. Pronckus. Jam pritare ir vicemeras Juozas Šlepetis: „Nebera ko diskutuoti. Viskas aišku. Negalim imones i bankrota varyti.“
Kaip jau minejome, šiuo klausimu surengtas vardinis balsavimas: 11 tarybos nariu balsavo už kainos kelima, 9 buvo prieš. Daugumos valia Valstybinei kainu ir energetikos kontroles komisijai svarstyti bus pateiktas 26 ct ikainis. Galutine kaina ir jos isigaliojimo data nustatys ši komisija.
13 aru negaus
Tarybai buvo pateiktas prašymas leisti rengti detaluji plana, kuriuo UAB „Palska“, Žaltakalnio gatveje turinti du sklypus, norejo prisijungti dar viena 13 aru sklypa, kol kas tebesanti Savivaldybes žinioje.
Tarybos nariu nuomones šiuo klausimu išsiskyre. Vieni buvo už tai, kad galima parduoti sklypa tarybos nario Algirdo Peciulio vadovaujamai „Palskai“, kiti – prieš. Pastaruju suskaiciuota daugiau.
Nuo spalio 1-osios – didesnes bilietu kainos
Del didesniu keleiviu vežimo vietinio susisiekimo maršrutais tarifu ilgai nediskutuota. Pritarta, kad nuo spalio 1-osios jie turetu buti didesni. Taigi važiuodami priemiescio maršrutais, už 1 km mokesime 0,26 Lt (buvo 0,20 Lt), miesto maršrutais – 1,30 Lt (už bilieta, buvo 1 Lt). Nuolatiniai bilietai važiuoti miesto maršrutais kainuos 34 Lt (tik darbo dienomis) ir 50 Lt (visomis dienomis), moksleiviams – 7 Lt.
Filma finansuosim
Tarybos nariai nesutare ir dar vienu klausimu – skirti pinigu ar ne viešajai istaigai „Studija 2“, kurianciai istorini kino filma „Žalgiris – geležies diena“. Juolab kad prašomoji suma – nemenka – 35 tukst. Lt. Dauguma kele ranka už tai, kad turime palaikyti nacionalini kina ir teikti prašoma parama. Kiti – mažuma – buvo prieš. Anot ju, tie 35 tukstanciai ir patiems praverstu, o filmus tegu finansuoja Vyriausybe.
Paklausimai
Atejus paklausimu eilei, pirmasis stojosi tarybos narys Jonas Varkalys. Jis pateike kaimo seniuniju seniunu rašta, kuriame baiminamasi del… artejancios žiemos. Anot seniunu, seniunijoms nenumatytos lešos sniegui valyti.
Audrius Misiunas sake noris sužinoti, ar juda i prieki sporto komplekso statybos reikalai. Pasirodo, juda – jau kitais metais planuojama pradeti rengti komplekso projekta, tam Vyriausybe ir lešu numate – 400 tukst. Lt.
Leonardas Želvys tarybos nariams perdave žodini gyventoju prašyma daugiabuciu namu kiemuose didinti automobiliu aikšteles. Pretenzija del to, kad nera kur statyti mašinu, išsake ir Vytautas Jonutis. Anot jo, eismas vis sudetingeja, o vietu sustoti nebera. Ypac – miesto centre.
Algirdui Kurcikeviciui kilo klausimas, kas bus daroma su milžinišku broku, kuris liko rekonstruojant parka. Mere E. V. Lapukiene jam atsake: „Ar tai brokas, ar ne, išsiaiškins audito firma, kuria Savivaldybe nusprende samdyti darbu kokybei patikrinti.“
