Praėjusią savaitę į pasitarimą rinkosi Plungės rajono savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų vadovai. Jie su Savivaldybės vadovais, Savivaldybės administracijos skyrių vedėjais diskutavo energijos resursų taupymo tema. Taigi kaip planuojame veržtis diržus? O gal to daryti nėra būtinybės? Ar labai gąsdina kylančios elektros ir šildymo kainos? Kaip mūsų biudžetinės įstaigos į tai reaguoja? Apie tai – pokalbis su Savivaldybės administracijos direktoriumi Mindaugu Kaunu.
– Su kokiomis mintimis Savivaldybė, biudžetinės įstaigos gyvena energetikos krizės akivaizdoje?
– Kaip tik turėjome pasitarimą su įstaigomis, kaip reaguoti į šildymo ir elektros kainų pakilimą. Iš tikro galime pasidžiaugti tuo, kad mūsų Savivaldybės situacija dėl elektros kainų nėra labai bloga: sutartį esame pasirašę iki kitų metų kovo. Galime pasigirti, kad šią dieną mūsų kaina yra 6 ct plius PVM už kilovatvalandę, o kitos savivaldybės moka kur kas daugiau. Bene 2021 metų kovą vykdėme konsoliduotą elektros pirkimą, ir toje vienoje sutartyje yra, atrodo, 35 Savivaldybės biudžetinės įstaigos, išskyrus Plungės socialinių paslaugų centrą, nes tuomet jis turėjo dar galiojančią sutartį. Tačiau nesame atsipalaidavę, žiūrime, kas vyksta rinkoje, stebime dabartines biržos kainas. Nerimo kažkiek yra, nes neaišku, kokią kainą turėsime ateityje.
Tiems, kas šiuo metu neturi galiojančios sutarties su senais elektros įkainiais, yra sudėtinga. Galiu pasakyti, jog „Plungės vandenys“ jau šiandien susiduria su sunkumais. Jų sutartis dėl elektros baigėsi rugpjūtį, ir vienintelis pasiūlymas, kurį jie gavo, buvo biržos kaina, o ji kiekvieną dieną svyruoja. Dabar įmonė yra priėmusi tokį sprendimą: seka biržos kainą kiekvieną dieną, jei ji yra didelė, jungia savo turimą dyzelinį generatorių – su juo gaminti elektros energiją išeina pigiau. Šiuo metu „Plungės vandenų“ elektros finansinės sąnaudos yra 5 kartus didesnės, nei būdavo anksčiau.
Vertinant įstaigų nuotaikas prieš prasidedant šildymo sezonui ir visų energijos kainų kilimo akivaizdoje, vadovai į tai žiūri įvairiai. Toms įstaigoms, kurių pastatai renovuoti, yra paprasčiau, o tos, kurių yra prastesnės būklės, aišku, nerodo didelio optimizmo.
– Kokių taupymo priemonių jau ėmėsi Savivaldybės administracija? Ką padarė ar šiuo metu daro?
– Tai, ką šiuo metu darome, nėra labai didelė investicija, tačiau gali padėti sutaupyti apie 40 proc. elektros energijos suvartojimo Savivaldybės administracijoje. Keičiame senąsias elektros lemputes į LED. Senosios būdavo 18 vatų, o šios yra 10. Savivaldybėje, ypač tamsiuoju metų laikotarpiu, beveik visada elektra yra įjungta. Paskaičiavome, kad investicija atsieis iki 1 000 eurų. Kol kas tik Savivaldybės pastate, tačiau ir su kitomis įstaigomis apie tai šnekėjome, kad pasižiūrėtų ir įvertintų šią galimybę, nes toks sprendimas yra paprastas ir efektingas energijos taupymas ir sutaupymas gali būti visai nemažas.
Viena iš taupymo priemonių turi būti ir įpročių keitimas: nereikalingų prietaisų išjungimas, apšvietimo atidesnis kontroliavimas, elektros išjungimas ten, kur jis nėra būtinas, ir pan. Su įpročių keitimu galima pasiekti iki 10 proc. energijos sutaupymo. Pats asmeniškai tai išbandžiau namuose rugsėjį – pradėjus keisti įpročius pavyko sutaupyti iki 25 proc. elektros sąnaudų.
Į įstaigas kreipėmės su prašymu, kad jos pačios pasvarstytų ir pateiktų siūlymus, kaip būtų galima dar taupyti. Formuojamas naujas biudžetas, tad pats laikas įvertinti tuos pasiūlymus, pagalvoti, kur kokią nedidelę investiciją padaryti, kad taupymas būtų efektyvesnis.
Plungiškiai gal nepajuto, tačiau yra ir miesto gatvių apšvietimo pokyčių. Yra vykdomi apšvietimo modernizavimo darbai. Vienur gyvsidabrinės lemputės keičiamos į natrio, kitur įjungiami ne visi šviestuvai, o kas antras, dar turime galimybę pritemdyti šviestuvus ir pan. Ir svarbiausia, kad nuo to gatvių apšvietimas neprastėja, nes modernizavus apšvietimą buvo pastatyta daugiau lempų, tačiau elektros suvartojimas yra mažesnis nei praeitais metais.
– Lietuvoje sparčiai vyksta saulės ar nutolusių elektrinių įrengimas. Kokia situacija yra pas mus?
– Esame paruošę 8 paraiškas dėl saulės elektrinių įrengimo, laukiame kvietimų. Šiuo metu saulės ar nutolusias elektrines turi įsirengusi Plungės ligoninė, Akademiko Adolfo Jucio progimnazija, „Ryto“ pagrindinė ir Senamiesčio mokyklos, „Saulės“ gimnazija, Savivaldybės administracija. Galiu pagirti Senamiesčio mokyklą, kuri pagamina daugiau energijos, nei suvartoja. Visos kitos įstaigos pagamina mažiau, nei suvartoja, tad skirtumą tenka pirkti.
– Kokių rekomendacijų ar reikalavimų turės laikytis Savivaldybės biudžetinės įstaigos, kad sumažintų elektros ir šilumos energijos suvartojimą?
– Esame aptarę, kad kiekviena įstaiga stebėtų savo praėjusių metų ir šių metų rodiklius ir tą 10 proc. sutaupymą bandytų pasiekti per įpročius. Tas pats ir su šildymu, jį galima pareguliuoti. Pačioms įstaigoms reikia sąmoningumo. Sakėme, kad sutaupyti pinigai gali būti skirti įstaigos modernizavimo darbams ar kokiam kitam elementariam patvarkymui. Tikrai nebus pinigai atimami iš tų, kurie sutaupė, ir dedami į bendrą katilą – viskas, kas sutaupyta, lieka įstaigai.
Kiekvienas vadovas turi peržiūrėti įstaigos finansus, pasikalbėti su kolektyvu ir nuspręsti, kaip taupyti. 10 proc. sutaupymas tikrai įmanomas.
Ant kilimo nekviesime, nes kiekviena įstaiga yra skirtinga, pas kažką gal sienos kiauros ar stogas. Todėl bus žiūrima individualiai. Tikrai nebus taip, kad visoms įstaigoms bus vienodi normatyvai. Esame surinkę pastarųjų trejų metų duomenis, šios analizės vidurkis turėtų būti atskaitos taškas ir reikia stengtis to neviršyti.
Kaip ir minėjau, prasideda kitų metų biudžeto formavimas, todėl pats metas įvertinti situaciją ir būtinybę gal dar šiemet iš sutaupytų lėšų, jei tokių bus, padaryti nedideles investicijas, leisiančias prisidėti prie taupymo.
– Ar taupymo sumetimais Savivaldybė neketina dirbti nuotoliniu būdu?
– Iš tiesų yra Vyriausybės rekomendacija viešosioms įstaigoms dirbti nuotoliniu būdu per šildymo sezoną 2 dienas per savaitę – pirmadienį ir penktadienį. Principas toks, kad ketvirtadienį sumažini šildymą ir iki antradienio nėra didesnio šildymo būtinybės. Tomis keliomis dienomis būtų palaikomas tik minimalus šildymas. Mes kol kas tokio varianto nesvarstome, Savivaldybės pastatas yra modernizuotas, šildymo sistema sutvarkyta, galime pasireguliuoti radiatorius taip, kad nereikėtų atidarinėti langų dėl pernelyg didelės šilumos.
Kol kas nuotaikos nėra labai pesimistinės, tačiau reikia ruoštis, nes niekas nežino, kaip bus ateityje, kokia bus karo ar rinkos situacija. Reikia žiūrėti į priekį, tačiau tikiu, kad viskas stabilizuosis.
