Rietavo kultūros centro mėgėjų teatro aruode – ne vienas spektaklis. Labiausiai rietaviškiai mėgsta vaidinti komedijas: ir repeticijose smagu dirbti, ir žiūrovai su malonumu priima.
Vaidina žemaitiškai
Režisierius Vincas Andriuška mėgėjų teatrą subūrė 2006 metais.
Rietavas – Žemaitijos kraštas, čia gyvenantys žmonės kalba žemaitiškai, tad gimtąja tarme vaidina ir teatro aktoriai. Ir nesvarbu, koks spektaklis statomas – net prancūzo dramaturgo Moljero „Skapeno klastos“ žiūrovams buvo atskleistos žemaičių šnekta.
Teatro vadovas gali išvardyti visų per dešimt metų suvaidintų spektaklių pavadinimus: Žemaitės „Piršlybos“, Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės „Pinigėliai“, „Kuprotas oželis“, Keturakio „Amerika pirtyje“, Moljero „Skapeno klastos“, Balio Sruogos „Dobilėlis penkialapis“, Kazio Inčiūros „Žemaitė“ ir kt. Prisimena, kokie aktoriai juose atliko vieną ar kitą vaidmenį.
Kolektyvas nuolat
atsinaujina
Vyriausias amžiumi – 77-erių – teatro aktorius Petras Lengvenis, Ilona Monstavičienė, Regimantas Dromantas, Rimas Jocys – senbuviai, scenoje praleidę šimtus valandų, sukūrę puikius, charakteringus vaidmenis. Kaip ir nedaug vėliau prie jų prisijungę Adelė Batavičienė, Vaida Vaičikauskienė, Julita Rimeikienė – V. Andriuškos vadovaujamo kolektyvo branduolys.
Teatras – gyvas organizmas: vieni žmonės išeina, kiti ateina. Brandžių aktorių gretas papildo jauni vaidybos meno mėgėjai. Pastaraisiais metais ypač atsinaujinta.
Vesta Andrijauskienė, Mantas Viržintas, Ieva Rojienė, Paulius Šniauka, Erika Pranckevičienė, Mykolas Kimtys – jaunesnioji karta. Jų gretos vis dar pildosi. Į kolektyvą įsiliejo režisūrą baigusi Viktorija Bumblytė, šiemet vaidmenis spektaklyje gavo Tomas Mėčius, Simas Aleksandravičius.
Režisierius su kiekvienu atėjusiu nariu išgyvena pažinties su vaidybos menu procesą. „Žmonėms, mažai prisilietusiems prie teatro, būdingas nuoširdumas. Jų pažintis su scena persmelkta tikėjimo, o vaidinimas vyksta iš akių į akis. Šito jausmo pavydi net profesionalai, nes, meistriškumui augant, jo nelieka“, – kalbėjo V. Andriuška.
Žiūrovų laukia dvi premjeros
Vienas pagrindinių rietaviškių teatralų renginių – tradicinė šventė „Teatro dienos Rietave“. Kasmet per šį renginį žiūrovams kolektyvas dovanoja premjerą. Šiemet gyventojai išvys net du pastatymus.
Kaip sakė V. Andriuška, iš seminaro, kuriame šiemet dalyvavo, jis grįžo vežinas užduotimi – paruošti Vydūno metams, kuriais paskelbti 2018-ieji, spektaklį. „Pasitarę su kolektyvu pasirinkome šio rašytojo pjesę „Ne sau žmonės“. Statyti filosofija persmelktą spektaklį nelengva – tai iššūkis ir režisieriui, ir aktoriams. Dirbame daug ir sunkiai, bet tikimės, kad pavyks įkūnyti sudėtingus personažus, perteikti baudžiavinės Lietuvos žmonių dvasinius išgyvenimus. Džiaugiuosi, kad aktoriai M. Viržintas, I. Rojienė, A. Batavičienė, J. Rimeikienė, Jūratė Budginienė, M. Kimtys, T. Mėčius, S. Aleksandravičius, P. Lengvenis rimtai žiūri į repeticijas. Teatrą turi mylėti. Be meilės net neverta dirbti. Juk net ir išeidami iš repeticijų išsinešame rūpestį, kaip geriau sukurti vieną ar kitą sceną, suvaidinti skirtą vaidmenį“, – pasakojo režisierius.
Dėl to, kad bus vaidinama filosofinė pjesė, kolektyvas neatsisakė noro padovanoti žiūrovams nuotaikingo spektaklio. Iš teatro nario R. Dromanto asmeninio senų pjesių archyvo pasirinkta lenkų komedija „Neprieštarauk“. Joje vaidmenis repetuoja P. Šniauka, R. Dromantas, V. Andrijauskienė, I. Monstavičienė, R. Jocys, V. Bumblytė. Tad šiemet žiūrovų lauks du premjeriniai spektakliai.
Vieni spektakliai scenoje išlieka ilgiau, kiti – trumpiau
Kiekvienas spektaklis režisieriui tiek pat brangus, kiek ir aktoriams jų sukurti vaidmenys. Smagu, kai pastatymas rodomas ilgai, kai nuolat sulaukiama kvietimų į šventes, festivalius. Tačiau būna, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių spektaklis scenoje gyvuoja trumpiau, nei tikėtasi. Būtent toks likimas ištiko didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusią komediją „Pagunda“, kai iš Rietavo išsikėlė pagrindinio vaidmens atlikėjas Juras Beinusauskas. Panašioje situacijoje atsidūrė ir šmaikštusis „Dobilėlis penkialapis“, vienam iš aktorių – Arnoldui Švapliui – išvykus gyventi į Ameriką.
Vadovavo ir vaikų dramos būreliams
V. Andriuška džiaugiasi, kad mėgėjų teatre vaidina ir tokių žmonių, kurie dar būdami vaikai lankydavo jo vadovaujamus dramos būrelius. O jų būta daug – po kolektyvą režisierius turėjo Žadvainių pagrindinėje mokykloje, Rietavo gimnazijoje, dabar jau neegzistuojančioje „Aušros“ katalikiškojoje mokykloje, Žemaitijos kolegijoje.
Kaip tikrą jaunųjų aktorių kalvę režisierius prisimena Rietavo meno mokykloje anksčiau veikusį teatro skyrių, kur jaunieji rietaviškiai mokėsi aktoriaus meistriškumo, scenos judesio ir kalbos meno, teatro istorijos paslapčių.
Aktorystės meile „užkrėtė“ dukrą
Meilę vaidybos menui režisierius perdavė savo dukrai Kamilei. Mergaitė, vaidinusi tėvo vadovaujamuose dramos būreliuose, šiuo metu studijuoja aktoriaus meistriškumą Klaipėdos universitete, mėgindama perimti šio meno paslaptis iš daug gabių aktorių išugdžiusio dėstytojo Povilo Gaidžio.
Mokydamasis Rietavo vidurinės mokyklos vienuoliktoje klasėje pažintį su scena pradėjo ir pats V. Andriuška. Anuomet su kitais mokiniais, tarp kurių buvo klasės draugas R. Dromantas, jis suvaidino spektaklyje, kurį pastatė Klaipėdos universiteto baigiamojo kurso studentė. Priimti diplominio darbo atvažiavęs katedros vedėjas Gediminas Šimkus pastebėjo Vinco aktorystės gabumus ir pasiūlė jam stoti į universitetą.
Jaunuolis siūlymu susidomėjo, net parengiamuosius kursus lankė, bet, kaip dažnai būna, tėvai paprotino sūnų rinktis normalią specialybę. Paklausęs jų, kibo į inžinieriaus hidrotechniko mokslus Žemės ūkio akademijoje Kaune. Įgijo specialybę, metus išdirbo pagal paskyrimą. To užteko, kad suprastų, jog ne savo rogėse sėdi. Todėl, kai Klaipėdos universiteto diplomantė statė spektaklį Rietavo kultūros namuose, jis mielai sutiko jame vaidinti.
Po premjeros Vincas vėl sulaukė dėstytojų G. Šimkaus ir Petro Bielskio kvietimo stoti į universitetą. Šį kartą jaunuolis klausė tik širdies. Įstojo į režisūrą, o po metų buvo pašauktas į armiją. Atitarnavęs baigė mokslus neakivaizdžiai ir iki šiol dirba mėgstamą darbą.
Repeticijos, spektakliai, šventės, festivaliai, išvykos – režisieriaus duona. V. Andriuška džiaugiasi vykstančiomis „Teatro dienomis Rietave“, gražiu tradiciniu renginiu „Vasaros vaidinimai“, į kurį suvažiuoja kolektyvai iš įvairių regionų. Rietavo kultūros centro teatras – nuolatinis didžiausios mėgėjų teatrų šventės-apžiūros „Atspindžiai“, Agluonėnų klojimo teatro dalyvis. Rietaviškiai mielai priima kvietimus vaidinti įvairiose bendruomenių šventėse. Nes teatras gyvas tol, kol neša džiaugsmą žmonėms.
