Tebūnie šviesa! Bet tam reikės beveik pusės milijono eurų

Ko gero, daugelis rajono gyventojų prisimena grandiozinį Plungės rajono savivaldybės sumanymą ieškoti strateginio investuotojo, kuris „apšviestų“ ne tik miestą, bet ir kaimus. Po to modernų apšvietimą prižiūrėtų, žinoma, už pinigus. Tąkart planas žlugo, bet panašu, kad ir Plungei, ir kaimo gyvenvietėms vėl randasi viltis turėti modernų apšvietimą. Apie tai kalbėta praėjusią savaitę surengtuose Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose.

Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Eglė Makarevičienė politikams pranešė, kad išvakarėse Lietuvos verslo paramos agentūra paskelbė kvietimą teikti paraiškas gatvių apšvietimui modernizuoti. Jas pateikti reikia iki kovo 18 dienos.
Pasak specialistės, kvietimas – tęstinis, vadinasi, finansavimą gaus tie, kurie paraiškas pateiks pirmiau ir atitiks kriterijus. Pagrindinis ir aktualiausias kriterijus – 40 proc. sumažinti gatvių apšvietimui sunaudojamos elektros energijos. Mažiausia projekto vertė – 400 tūkst. eurų, didžiausia – 4 mln. eurų. Prisidėjimas – 50 proc. Beje, šis kvietimas analogiškas buvusiam, pagal kurį Plungės rajono savivaldybė yra pateikusi paraišką ir jau gavusi finansavimą miesto gatvių apšvietimui modernizuoti.
Sausio pradžioje pasirašyta finansavimo sutartis. Planuojama projekto vertė – apie 400 tūkst. eurų. Puse sumos prisideda Savivaldybė, pusę skiria ES. Projektas turėtų būti įgyvendintas iki 2023 m. sausio pradžios. Juo numatyta atnaujinti 30-ies Plungės miesto gatvių apšvietimą: bus atnaujinti 395 šviestuvai, 156 atramos, įrengtos 4 maitinimo spintos, nutiesta 7 660 metrų elektros kabelių. Taip pat ketinama įsigyti saulės elektrinę, kurios bendras galingumas sudarytų iki 50 kW.
„Informaciją pateikėme ir norėtume išgirsti siūlymus, ar einame į antrąjį etapą ir ką galėtume įtraukti į modernizavimą“, – klausė E. Makarevičienė.
Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto narys Robertas Endrikas siūlė iškart klausimą peradresuoti piniginius reikalus svarstančiam Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui. „Pirmo etapo dar nepradėjome. Visi žinome, kad biudžeto planavimas šiemet sudėtingas, reikėtų gerai pagalvoti, ar šiuo laikotarpiu verta pulti prie tokių projektų“, – svarstė jis. Jo kolega Tomas Raudys sutiko, kad apšvietimo problemą tiek mieste, tiek kaimo teritorijose reikia spręsti, tačiau, jo manymu, kur ir ką daryti, turi galvoti administracija.
Į kolegų posėdį įsitraukęs Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis domėjosi, ar yra antrojo etapo poreikis. „Poreikis daugmaž žinomas iš tų laikų, kai buvo ieškoma strateginio investuotojo. Antrame etape būtų galima „keliauti“ į didžiąsias ar mažesnes gyvenvietes“, – atsakė Vietos ūkio skyriaus vedėjas Arvydas Liutika.
Kaip ir sakė R. Endrikas, klausimas buvo peradresuotas piniginius reikalus svarstančiam Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui.
Šio komiteto nariai sutiko, jog galimybė puiki ir ja reikėtų pasinaudoti, kad šviesu būtų ir mieste, ir kaime. Tiesa, E. Makarevičienė posėdžiautojus „nudžiugino“: prisidėjimas greičiausiai bus reikalingas jau šiais metais. O Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Vaitkuvienė dar pridūrė, jog 40 proc. sutaupymas kaime bus nemenkas iššūkis.
Kaip paaiškino meras Audrius Klišonis, gyvenvietėse modernizuoti apšvietimą problemiška dėl to, kad pinigai skiriami tik pakeitimui (elektros stulpų, kabelių, spintų ir pan.), o kaimuose dauguma atramų priklauso ESO arba jų visai nėra.
„Antru etapu reikėtų orientuotis į kaimo vietoves. Miestui, be šio projekto, jau daug padaryta“, – kolegas ragino Liudas Skierus. O A. Zamulskis juokavo: „Ne tik žmonės turi matyti, kur eiti, bet ir gyvūnai – žolę.“
Galiausiai nuspręsta, kad reikia bandyti teikti paraišką, o dėl finansų diskutuoti vėliau. Tad prie gatvių apšvietimo modernizavimo politikai grįš jau vasarį.