Prieš pusę metų Plungę sukrėtė šiurpi žinia: vėlų sausio 9-osios vakarą, apie 22.20 val., V. Mačernio gatvės 59-ajame name nužudyta 1963 metais gimusi Z. A. Atskubėję policijos pareigūnai rado durtinėmis ir pjautinėmis žaizdomis nusėtą negyvą moterį ir įtariamąjį – jos sutuoktinį Artūrą Akavicką (g. 1961 m.). Liepos 5-ąją Klaipėdos apygardos teisme byla buvo išnagrinėta.
Skaitytojams priminsime, kad apie kraupų nusikaltimą policijai pranešė pats nužudytosios vyras. Į įvykio vietą skubiai išvažiavo ne tik pareigūnai, bet ir medikai. Deja, jie moteriai padėti niekuo nebegalėjo, liko tik konstatuoti jos mirtį.
Policijos tvirtinimu, bute buvusio aukos sutuoktinio drabužiai buvo kruvini, virtuvėje ant stalo gulėjo nusikaltimo įrankis – kruvinas peilis. Nors A. Akavickas pats apie nusikaltimą ir pranešė, ir niekur nebėgo, tačiau sulaikomas priešinosi – į policininkus metė kruviną peilį. Pareigūnai nenukentėjo. Tada dar įtariamajam teko „paragauti“ elektros šoko – policininkai panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“.
Plungiškis, taip žiauriai nužudęs savo žmoną, buvo blaivus.
Z. A. dirbo Lietuvos pašto Plungės skyriuje. Pasak moters viršininkės Vaidos Verkienės, darbuotoja buvusi labai pareiginga, sąžininga, darbšti, patikima. Ji niekada nesiskųsdavo gyvenimu, net ir blogoje situacijoje stengdavosi įžvelgti teigiamą pusę.
Teisme apie nužudytosios geraširdiškumą tramdydamos ašaras pasakojo dukra ir dvi seserys. Geru žodžiu Z. A. minėjo ir kaltinamojo motina bei sesuo.
Dukra neslėpė, kad jos ir tėvo santykiai nebuvo itin artimi. O pastaruoju metu pastebėjusi, kad jis tampa agresyvus, ypač pavartojęs alkoholio. Ji raginusi mamą palikti tėvą ir išsikelti gyventi kitur, bet ši esą iš gailesčio sutuoktiniui to daryti neskubėjo.
Kad A. Akavickas nuo vaikystės serga epilepsija, paliudijo jo motina. Moteris prisiminė prieš tą kraupų įvykį pastebėjusi keistą sūnaus elgesį, esą jam vaidendavosi, kartą žiemą basas išėjo į ligoninę. Ji su marčia kalbėjusi apie vyro guldymą į gydymo įstaigą, bet taip ir nespėjo.
Po žmogžudystės plungiškį apklausęs policijos pareigūnas teisme taip pat sakė, kad įtariamasis buvo keistas, kalbėjo nebūtus dalykus ir pan.
Nužudytosios sesuo pasakojo, kad svainis iki to baisaus įvykio kurį laiką nevartojo jam skirtų vaistų, pasidarė piktas ir šiurkštus. Esą Z. A. skundėsi dėl patiriamo vyro smurto, bet palikti jo vis nesiryždavo, gyveno drauge tik iš gailesčio.
Kas tiksliai atsitiko tą vakarą tarp sutuoktinių, niekas nežino: auka ir jos budelis namuose buvo vieni.
A. Akavickas savo kaltę pripažino, tačiau tikino žmonai dūręs porą kartų, o kas buvo paskui, esą neprisimena.
Vyras kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus. Jam gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Tačiau valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras teismo prašė A. Akavicką įkalinti trylikai metų.
Koks bus teismo nuosprendis, paaiškės šio mėnesio pabaigoje.
