Viena iš veiklos rūšių, kur gana dažnai įvyksta nelaimingų atsitikimų, – statybos. Tokia nelaimė užfiksuota 2020 metų gegužės 15 dieną. Tąsyk Plungėje, renovuojant A. Vaišvilos gatvės 7-ąjį namą, galvos traumą patyrė 1953 metais gimęs A. R. Dėl patirtos traumos ir po jos atsiradusių komplikacijų tų pačių metų lapkritį vyras mirė. 2021-ųjų balandį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmuose atversta baudžiamoji byla, kurioje uždarosios akcinės bendrovės „Resteta“ direktorius A. P. ir bendrovės darbininkas G. B. kaltinami žmogaus gyvybės atėmimu dėl neatsargumo, pažeidžiant specialias elgesio saugumo taisykles. Bylos nagrinėjimas užsitęsė net 2,5 metų. Spalio 26-ąją teismas paskelbė nuosprendį.
Nelaimė
Skaitytojams priminsime, kad nelaimingas atsitikimas įvyko, kai blaivus renovacijos darbus atliekančios įmonės darbuotojas G. B. nuo trečio aukšto pastolių metė virvę, prie kurios buvo pritvirtinta metalinė spyna su karabinais. Šie pataikė į galvą apačioje esančiam A. R. Nukentėjusysis buvo išvežtas į Plungės ligoninę. Nors į gydymo įstaigą atvežtas vyras buvo sąmoningas, tačiau jo būklė – sunki. Konstatuota smegenų hematoma, tad sužalotasis skubiai išgabentas į Klaipėdos ligoninę, kad pagalbą suteiktų neurochirurgai. Po kelių savaičių A. R. parvežtas atgal į Plungės ligoninės slaugos skyrių, kur ir buvo slaugomas iki pat mirties.
Pradėjus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą paaiškėjo, kad A. R. bendrovėje „Resteta“ nedirbo. Pamatų šiltinimo darbus atliko individualia veikla užsiimantis D. V., su kuriuo, kaip paaiškėjo, žuvusysis ir buvo sudaręs sutartį. Tiesa, pagal sutartį nukentėjusysis turėjo dirbti su verslo liudijimu, bet nelaimės dieną jis jo neturėjo. Atliekant tyrimą nustatyta, jog A. R. verslo liudijimas galiojo iki 2019 m. lapkričio pabaigos. Kai D. V. ir A. R. sudarė sutartį, pastarasis verslo liudijimą dar turėjo.
Atlikdami tyrimą Valstybinės darbo inspekcijos specialistai surinko duomenis, kad nelaimėlis nedėvėjo šalmo. Tiesa, paaiškėjo ir tai, kad virvę su pritvirtinta spyna ir karabinais metęs „Restetos“ darbuotojas nebuvo gerai supažindintas, kaip saugiai tokį darbą atlikti.
Savo kaltę pripažino
Kaip ir minėta, į teisiamųjų suolą sėdo „Restetos“ direktorius A. P. ir darbuotojas G. B. Pastarasis kaltintas gyvybės atėmimu dėl neatsargumo, o vadovas – darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimu, dėl ko įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas.
G. B. savo kaltę pripažino ir papasakojo, kaip viskas įvyko. Po pietų baigęs vieną darbą jis nuėjo pasiruošti kitą darbo vietą, susidėti įrankius. Norėjo susikelti medžiagas, kad, kolegoms atėjus, būtų viskas paruošta. Kažkiek įrankių susinešė laiptais. Prisinešė medžiagas, jas norėjo susikelti. Neprisiminė, kokiu būdu tas medžiagas sukėlė, tik žino, kad palipęs į trečią aukštą nesuprato, kaip krovinys užkrito ant nukentėjusiojo. Išgirdęs riksmą, nubėgo į apačią ir apie įvykį iš karto pranešė direktoriui, pasakė, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą.
Darbininkas kalbėjo, kad su darbo instruktažu buvo supažindinama kiekvieną dieną. Jis patvirtino, jog namo pamatų šiltinimo darbus atliko kitos įmonės darbuotojai, kurie nedėvėdavo šalmų, nors A. P. jiems apie tai primindavo. Anot teisiamojo, šalmus dirbusieji išsidalijo ir užsidėjo tik po nelaimės.
G. B. nurodė, kad buvo susitikęs su nukentėjusiąja D. M., žuvusiojo dukra, jos atsiprašė, atlygino 6 000 eurų už tėvo gydymą.
Vyras teismui pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal brolio J. B. laidavimą.
Savo kaltės neįžvelgė
„Restetos“ direktorius savo kaltės nepripažino ir tvirtino, kad visada duodavo darbuotojams paskaityti darbo instrukcijas, kad kiekvienais metais darbuotojai papildomi instruktuojami ir pasirašo žurnaluose, o praktiškai darbuotojus jis instruktuoja kasdien.
Nelaimės dieną buvo duotas nurodymas dėl kėlimo, du kartus apsukti virvę patempiant, pakėlus truputį ir patikrinti, ar laikosi. Kadangi G. B. buvo paskirtas pjaustyti kampuočius, jis tą ir darė. Į viršutinius aukštus kelti naudojo rankines gerves.
Pasak bendrovės vadovo, įmonė turi dvi rankines gerves, bet tuomet buvo dar viena, nepriklausiusi jų įmonei. Būtent ja ir buvo naudojamasi. Teigė, kad krovos zonų įrengimą numato jis, kad su gerve gali dirbti praktiškai visi darbuotojai, nes yra apmokyti. Neslėpė, jog įmonėje nėra patvirtinta tvarka, kaip statybinės medžiagos turi būti keliamos ant pastolių, tvarkos dokumentų dėl „stropavimo“ taip pat nebuvo.
Bendrovės direktorius teisme kalbėjo, jog ne kartą buvo perspėjęs pamatus šiltinančios įmonės darbuotojus dėl šalmų.
Prisimindamas nelaimės dienos įvykius A. P. pasakojo, jog jis nurodė G. B. pasiruošti vietą, susinešti įrankius, tačiau apie jokius krovinių kėlimus esą nebuvo kalbama. Vadovo manymu, darbininkas ėmėsi krovinio kėlimo norėdamas padaryti daugiau nei buvo prašomas.
Sužinojęs apie nelaimę, A. P. nuėjo į vietą ir pamatė gulintį žmogų su prakirsta galva. Anot kaltinamojo, sužalotasis buvo be kepurės, be šalmo, bandė kažką kalbėti, bet negalėjo suprasti ką. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, policijos pareigūnai. Vyro teigimu, tada atsirado šalmas, po kelių minučių atvažiavo pamatus šiltinusių darbuotojų viršininkas D. V., kuris esą nukentėjusiajam liepęs sakyti, kad dirba tik antrą dieną.
Liudijimai, ekspertų išvados
Teisme buvo apklausti kartu su nukentėjusiuoju ir kaltinamaisiais dirbę žmonės. Nė vienas jų nematė, kaip įvyko nelaimė.
Į nelaimės vietą atvykusio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio S. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, jog G. B. buvo blaivus, o su sužalotuoju susikalbėti nepavyko galimai dėl patirtos traumos. Nelaimėlis buvo išvežtas į ligoninę. Tiesa, kiek vėliau paaiškėjo, kad A. R. kraujyje aptikta 0,29 promilės etilo alkoholio.
Teismo medicinos eksperto išvadose nurodyta, kad nukentėjusiajam dėl patirtos traumos išsivystė cerebrinė koma, ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kairio plaučio uždegimas, taikyta ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, buvo atlikta tracheostomija. Eksperto išvadose taip pat nurodoma, jog statybinio karabino su spyna ir kitais tvirtinimo elementais masė ir dydis pakankami padaryti tokį galvos sužalojimą. Atkreiptas dėmesys ir į tai, jog tikėtina, kad dėvėdamas apsauginį šalmą A. R. būtų išvengęs sunkių galvos sužalojimų.
Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadose, be jau minėtų krovinio kėlimo taisyklių pažeidimo, A. R. šalmo nedėvėjimo, pažymėta ir tai, jog nelaimingo atsitikimo atveju pavojinga zona, kuri buvo šalia rankinės gervės, nebuvo niekaip pažymėta. Minėta aplinkybė didino nelaimingo atsitikimo tikimybę ir organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.
Ieškiniai
Nukentėjusiąja ir civiline ieškove šioje byloje pripažinta žuvusiojo dukra D. M. teisme pasakojo, kad tarp jos ir tėvo buvo itin glaudus ryšys, jie artimai bendravo, pagelbėdavo vienas kitam įvairiuose darbuose. Tėvo ilgalaikė komos būsena ir jo netektis jai buvo skausminga žinia. Moteris sakė kasdien ligoninėje lankiusi tėtį, jį prižiūrėjusi ir juo rūpinusis. Tai truko pusę metų.
D. M. neslėpė, kad slaugydama tėvą ir jį laidodama patyrė 6 000 eurų turtinę žalą, bet ją atlygino G. B., tad jo atžvilgiu pretenzijų nebeturėjo. Civilinį – 15 000 eurų – ieškinį neturtinei žalai atlyginti moteris prašė priteisti iš A. P. ir UAB „Resteta“. Taip pat prašė priteisti 1 650 eurų advokato atstovavimo išlaidų.
17 216,27 euro išlaidas už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas prašė priteisti ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa.
Nuosprendis
Kaip ir minėta, G. B. teismo prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Laiduoti už jį sutiko brolis J. B. Jis teisme nurodė, kad su G. B. bendrauja dažnai, gyvena netoliese, susitinka tiek praleisti kartu laisvalaikį, tiek atlikti darbus.
Pasak J. B., brolis apie įvykį daug nepasakojo, nes jam gėda, bijo pasmerkimo, nors šeima nesmerkia, nori padėti, bendromis pastangomis kaip nors atlyginti ligonių kasos turėtas išlaidas. J. B. brolį apibūdino kaip ramų, nekonfliktišką, darbštų, nuolat besimokantį ir tobulėjantį žmogų.
Darbdavys A. P. vyrą taip pat charakterizavo kaip pareigingą, kruopštų ir sąžiningą darbuotoją, o iš teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad G. B. būdingas savikritiškumas, savo silpnųjų pusių suvokimas, pastanga apsaugoti artimuosius nuo jo turimų rūpesčių, atvirumas, sąžiningumas, nuoširdumas.
Atsižvelgdamas į tai, teismas nematė priežasčių, kodėl G. B. nebūtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visą surinktą medžiagą, teismas G. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį J. B. atsakomybei. Laidavimo terminą nustatė 1,5 metų.
Kiek griežtesnis teismas buvo A. P. atžvilgiu. Jam teismas skyrė 3 750 eurų baudą, kurią turės sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios D. M. civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti teismas tenkino iš dalies. UAB „Resteta“ subsidiariai su A. P. moteriai turės atlyginti 5 000 eurų neturtinę žalą. Teismo manymu, nors G. B. ir A. P. veiksmai įvertinti kaip neatsargūs, žalos atsiradimui įtakos turėjo ir paties žuvusiojo neatsargumas: statybvietėje nedėvėjo apsauginio šalmo, dirbo nelegaliai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors alkoholio koncentracija ir nebuvo didelė, tačiau, teismo manymu, ir toks alkoholio kiekis galėjo lemti A. R. drąsų vaikščiojimą po statybvietę ne savo atliekamų darbų zonoje be apsauginio šalmo.
Advokato paslaugų išlaidų atlyginimą teismas priteisė iš A. P., o Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlyginti turės UAB „Resteta“ subsidiariai su A. P. ir G. B.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas.
