Birželio 11 d. Plungės r. apylinkės teisme net penkias valandas buvo narpliojama baudžiamoji byla, kurioje šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvenanti plungiškė Angelė Vengalė (g. 1982 m.) kaltinama piktnaudžiavimu motinystės išmokomis. Jos darbdavė – UAB „Lekemė“ akcininkė Adolfina Meškauskienė (g. 1952 m.), gyvenanti Lekemės kaime (Stalgėnų sen.), teisiamųjų suole atsidūrė už galimai fiktyvų įdarbinimą bei dokumentų klastojimą. Teismo salėje abi moterys savo kaltę neigė.
Suklastoti dokumentai?
Kaip teigiama kaltinamajame akte, 2008 m. A. Vengalė, žinodama, kad yra nėščia, susitarė su vienintele UAB „Lekemė“ akcininke A. Meškauskiene dėl galimai fiktyvaus įdarbinimo. Įtariama, kad buvo suklastota darbo sutartis ir kiti reikiami dokumentai, o besilaukianti kaltinamoji realiai bendrovėje nedirbo, bet jai buvo paskirtas 4 500 litų atlyginimas už ūkio dalies vedėjos darbą. Galimai buvo klastojami darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, Valstybinio socialinio draudimo Plungės skyriui teikiami tikrovės neatitinkantys duomenys. „Sodros“ darbuotojai, remdamiesi tais duomenimis, priėmė sprendimą skirti nemenką motinystės išmoką. Valstybei galėjo būti padaryta 84 751 litų turtinė žala. Kaltinamajame akte teigiama, kad A. Vengalė bei A. Meškauskienė veikė pagal išankstinį susitarimą, siekdamos gauti padidintas išmokas.
Liudijo niekada nemačiusi darbuotojos
Teismo salėje liudijo buvusi UAB „Lekemė“ direktorė A. J. Liudytoja pasakojo į darbą buvusi priimta 2008 metais, nes pažinojo A. Meškauskienės sūnų, kuris ją prikalbinęs dirbti. Tuometinei Žemaitijos kolegijos pirmakursei, anksčiau dirbusiai viešbučio bare, buvo pasiūlytos UAB „Lekemė“ direktorės pareigos, kurias ėjo apie pusę metų.
Pasak liudytojos, bendrovėje viskam vadovavusi akcininkė A. Meškauskienė, o ji buvusi tik samdoma, ne visai savarankiška direktorė. A. J. tikinimu, visa įmonės veikla buvusi akcininkės A. Meškauskienės žinioje, ji tvarkiusi visus reikalus, o direktorei likdavę tik uždėti antspaudą ir pasirašyti dokumentus. Kavinė-baras, kuriame organizuotos ir šeimos šventės, vestuves, pasak liudytojos, dirbo nepelningai, UAB „Lekemė“ turėjusi skolų bankams. Buvusi direktorė liudijo, kad darbo vietoje niekada nemačiusi kaltinamosios A. Vengalės, kuri esą buvusi priimta eiti ūkio dalies vedėjos pareigas.
„Ne mūsų reikalas“?
Buvusi direktorė liudijo, kad A. Vengalės priėmimo į darbą procedūra vykusi Plungės rajono savivaldybės pastate, kur tuo metu dirbusi A. Vengalės anyta. 2008 m. gegužės mėn. A. J. neva paskambinusi įmonės akcininkė ir liepusi pasiimti antspaudus, pasikviesti buhalterę bei atvykti į Savivaldybę. „Kai atvykome į Savivaldybę, mums liepta pasirašyti dokumentus. Mes su buhaltere pasirašėm, o visa kita – ne mūsų reikalas. Tvarkant darbo sutartis, net nebuvo įdarbinamojo asmens. Klausinėt nieko neklausinėjom ir apskritai su akcininke nesiginčydavom – vykdėm, kas liepta“, – sakė A. J.
Pasak liudytojos, kai kurių parašu tvirtintų dokumentų esmę žinojusi, tačiau daugelio dalykų nepamenanti, be to, jai niekas nieko neaiškindavo. O pagal sudarytąją darbo sutartį priimta moteris, kurios direktorė nematė nei priimant į darbą, nei vėliau dirbančios.
Alga viršijo net direktorės
A. J. tikino, kad įmonėje dirbo gal 8 darbuotojai, daugelis jų gaudavo minimalų atlyginimą. Na, o kodėl sunkiai besiverčianti bendrovė tariamai ūkio dalies vedėjai nustatė didesnį nei 3 tūkstančių litų darbo užmokestį, buvusi direktorė suprasti negalėjo. Jos pačios atlygis tuomet buvęs minimalus, priedą ji užsidirbdavusi imdamasi barmenės darbo.
Kaip pasakojo A. J., visus darbus jos dirbdavusios pačios, priėmus naują žmogų, krūvis nesumažėjo. Nors A. J. atmintis teismo salėje strigo – ji negalėjo prisiminti visų darbuotojų vardų ir pavardžių, – tačiau teigė, kad algalapius savo parašais tvirtindavusios ji ir buhalterė. Buvusi direktorė tikino pati nesudarinėjusi darbo laiko apskaitos žiniaraščių, juos tik pasirašydavusi. Anot liudytojos, jokių darbų A. Vengalė neatlikusi, o kas jai mokėjo atlyginimą, ji nežinanti, mat gaudavo tik dokumentus su parašais.
Kaltinamųjų gynėjai nesuprato, kodėl liudytoja, būdama direktore, netikrino, kaip dirba jos darbuotojai, kodėl nesudarinėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir kodėl nesiėmė jokių priemonių atleisti iš darbo nesirodančią darbuotoją?.. Advokatai teiravosi, kaip liudytoja suprantanti direktorės pareigas ir ką ji žinanti apie darbuotojų priėmimo procedūras. „Nelabai ką galėjome padaryti ir nelabai kur galėjome kištis“, – teismo salėje sakė A. J.
Sutarties pasirašymo metu darbuotojos nebuvo
Teismo salėje liudijo ir buvusi UAB „Lekemė“ buhalterė R. R. Ji tikino dirbusi savo namuose už 300 litų mėnesinį atlygį. Įmonės veiklą ji apibūdino kaip periodišką – buvę ir sunkių momentų, ir pagerėjimų. Tačiau banke retai kada buvo pinigų. Ji liudijo tvarkiusi visus gautus dokumentus, pagal pateiktus grafikus pati sudarydavusi darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kokiu būdu bendrovė išmokėdavusi atlyginimus, R. R. mažai ką žinojusi, mat visus dokumentus gaudavusi jau su parašais.
Ji prisiminė darbuotojos A. Vengalės priėmimo į darbą procedūrą, vykusią Savivaldybės pastate. Pasak liudytojos, dalyvavusios 4 moterys – be jos, dar A. Meškauskienė, A. J. ir A. Vengalės anyta. Buhalterė patvirtino, kad sutarties sudarymo metu priimamojo darbuotojo nebuvo. Dokumentus pasirašiusios buhalterė ir direktorė, o darbuotojos parašas esą atsiradęs vėliau. R. R. tikino, kad darbo sutartyje numatytas atlyginimas buvęs žymiai didesnis nei kitų įmonės darbuotojų, bet tai – asmeninis darbuotojo ir darbdavio susitarimas. Buhalterė tikino tik paskaičiuodavusi mokesčius, o kas mokėjo atlyginimus, nežinanti.
Pateikė prokuratūrai
Teisme liudijo ir buvusi „Lekemės“ barmenė L. G. Ji sakė pažįstanti visus dirbusiuosius, tačiau A. Vengalės nemačiusi. Liudijo ir „Sodros“ Plungės skyriaus specialistė Audrutė Šidlauskienė, tikinusi, kad 2008 m. spalio 14 d. Angelė Mončiutė Vengalė pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos. Jai paskaičiuota 84 751 Lt išmokų. Lėšos paskirtos pagal galiojusius įstatymus ir darbdavio pateiktus duomenis apie darbo užmokestį. Specialistams kilę įtarimų, tad duomenys pateikti prokuratūrai. Viso kaltinamajai išmokėta per 66 tūkst. litų, mat nuo suskaičiuotos sumos dar buvo atskaitomi mokesčiai.
Įdarbino marčią
Kaltinamoji A. Meškauskienė neneigė gerai pažinojusi Plungės seniūnijos specialistę, įdarbintosios anytą I. V., kuri neva minėjusi, jog marti neturinti darbo. Pasvarsčiusi, jog įmonei praverstų pagalba, su kolektyvo narėmis – buhaltere ir direktore – apsilankiusi Savivaldybėje.
A. Meškauskienės teigimu, jos I. V. pateikusios informacijos apie galimas marčios pareigas, tačiau darbo sutarties nepasirašinėjusios.
Anot kaltinamosios, naujoji darbuotoja, sutikdama eiti UAB „Lekemė“ ūkio dalies vedėjos pareigas, turėjusi surinkti bendrovės skalbinius, parsivežti juos namo ir išskalbti. Mat tuo metu bendrovėje esą nebuvę vandens. O kiek didesnis užmokestis jai nustatytas, nes A. Vengalė iš jo turėjusi pirkti skalbimo priemonių, naudoti savo vandenį, elektrą, pati atvykti pasiimti skalbinių.
Pasak A. Meškauskienės, kiek vėliau, susitikusi su direktore, A. Vengalė susitvarkė priėmimo į darbą dokumentus. Kaltinamoji „Lekemės“ akcininkė tikino jokios darbo sutarties ir mokėjimo dokumentų nepasirašinėjusi. Darbo sutartis neva buvusi direktorės A. J. žinioje.
„Labai dažnai prikraudavome po kelis maišus skalbinių: buvo 50 miegamųjų vietų, reikėjo plauti staltieses, servetėles. Kiti darbuotojai naujosios ūkio dalies vedėjos nematė, nes ji atvykdavo tik vakarais. Be to, ne į kavinę, o į kitas patalpas“, – tikino A. Meškauskienė. Moteris svarstė, kad prieš ją liudijantys buvę darbuotojai galbūt nori jai atkeršyti.
Anot A. Meškauskienės, po vyro mirties jai atsiradę daugiau laiko domėtis bendrovės veikla, o buhalterė bei samdoma direktorė iš darbo esą išėjusios vieną ir tą pačią dieną. A. Meškauskienė civilinio ieškinio visiškai nepripažino, mat visus dokumentus tvarkiusios ir pasirašinėjusios samdyta direktorė ir buhalterė.
Tikino skalbusi
Kaltinamoji A. Vengalė tikino, kad, mokydamasi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, ieškojo darbo, kurį galėtų suderinti su studijomis. Džiugią naujieną – kad surastas darbas – jauna moteris išgirdusi iš savo anytos. Jai tikę, kad skalbti galėjo namuose, nereikėjo būti darbo vietoje.
A. Vengalė tikino skalbusi, džiovinusi, lyginusi, o už darbą gaudavusi ne keturis, kaip nurodyta darbo sutartyje, o du tūkstančius litų. „Nuvažiuodavau, surinkdavau skalbinius ir dirbdavau namie“, – sakė kaltinamoji. Kaltinamosios tikinimu, uošvis jai užleidęs nenaudojamą butą Plungėje, A. Vaišvilos g., kuriame ji ir plušėdavusi. Su kitais bendrovės darbuotojais vedėja nebuvusi supažindinta, mat skalbinius pasiimdavusi tik vakarais. Į „Lekemę“ ją veždavęs vyras. Skalbė neilgai – priimta gegužę, o į motinystės atostogas išėjo spalį. Apie nėštumą ji sužinojusi vėliau nei pradėjusi dirbti – esą tai buvęs pirmasis vaikas, tad nenuostabu, kad ji ilgai nesupratusi, jog yra nėščia.
Kaltinamosios teigimu, atlyginimą grynaisiais pinigais mokėjo ne akcininkė, o direktorė A. J. Gavusi pinigų, ji pasirašydavusi. Paklausta, kodėl nereikalavo darbo sutartyje numatyto atlygio, o pasitenkinusi dviem tūkstančiais, moteris atsakė į dokumentus nesigilinusi. Be to, tikino, kad kai kuriuose dokumentuose – ne jos parašai, esą jokių dokumentų ji nepildžiusi, viską derinusi per anytą.
84 751 litų civilinį ieškinį palaikęs „Sodros“ atstovas tikino, kad A. Vengalė UAB „Lekemė“ nedirbo, tad išmokos jai negalėjo būti mokamos. Įrodžius kaltinamųjų veikas, ir patvirtinus faktą, jog išmokos buvo mokamos remiantis suklastotais duomenimis, išieškomą sumą prašoma priteisti, padalinus abiem kaltinamosioms solidariai.
Kaltinamųjų advokatai teismui pažėrė pluoštą prašymų. Kitas posėdis – spalį.
