Du dešimtmečius ranka rankon dirbusios uždarosios akcinės bendrovės Plungės šilumos tinklai ir „Plungės bioenergija“ pernai rimtai sukryžiavo ietis. Santykių aiškinimasis persikėlė į teismą. Nuskriausta šioje situacijoje jautėsi „Plungės bioenergija“. Pirmadienį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja civilinėje byloje paskelbė sprendimą.
Ieškinys
Plungės šilumos tinklų ir nepriklausomos šilumos gamintojos „Plungės bioenergijos“ santykius sugadino viena nutraukta sutartis ir to padariniai.
Skaitytojams priminsime, kad nuo 2013 metų „Plungės bioenergija“ iš Plungės šilumos tinklų nuomojosi dalį administracinių ir gamybinių patalpų, kuriose veikė biokuro katilai. Na, o Šilumos tinklai iš kaimynės pirko ir gyventojams perpardavė šilumos energiją. Plungėje pūstelėjus kitokiems politiniams vėjams vis garsiau pradėta kalbėti, kad be konkurentų dirbanti „Plungės bioenergija“ be gailesčio nuo plungiškių lupa devintą kailį ir kad šilumos ūkyje laikas pokyčiams.
Pirmasis žingsnis – nebepratęsta 2013 metais sudaryta ir iki 2020-ųjų birželio 29-osios galiojusi patalpų nuomos sutartis. Iš nuomininkės pareikalauta palikti ir administracines, ir gamybines patalpas bei išsigabenti jose esančius šilumos gamybos įrenginius. Tačiau, nepratęsus nuomos sutarties, susiklostė gana keista situacija: kita sutartis, kuria „Plungės bioenergija“ įsipareigoja gaminti ir parduoti, o Plungės šilumos tinklai – pirkti šilumą, liko galioti. „Plungės bioenergija“ buvo įsitikinusi, kad liepdami išsikraustyti Šilumos tinklai trukdo įgyvendinti šilumos pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą. Tad praėjusių metų lapkričio pradžioje ir gimė civilinis ieškinys dėl nuomos sutarties pratęsimo ir uždraudimo trukdyti gaminti šilumą. Paprasčiau tariant, nepriklausoma šilumos gamintoja norėjo ir toliau naudotis patalpomis ir gaminti šilumą.
Be to, „Plungės bioenergija“ dalyvavo Europos Sąjungos plėtros fondo finansuojamuose projektuose ir laimėjo lėšų modernizuoti nuosavybės teise valdomus biokuro katilus. O jei tiksliau – savo patalpose įrengė du naujus biokuro katilus.
Viskas būtų gerai, tačiau „Plungės bioenergija“, nesuderinusi su kaimyne, savavališkai prijungė naujuosius katilus prie centrinės šildymo sistemos. Atsakomojo veiksmo ilgai laukti neteko – Šilumos tinklai išsiuntė raštą su reikalavimu iki gruodžio 10 dienos atjungti neteisėtai prijungtus katilus. Taip pat užsiminta, jog, neįvykdžius reikalavimo, rugsėjo mėnesį sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Kadangi į raginimą „Plungės bioenergija“ laiku nesureagavo, praėjusių metų gruodžio 25 dieną sutartis buvo nutraukta (tiesa, nauji katilai buvo atjungti gruodžio 23-iąją – aut. past.).
Sulaukusi tokio atsako, ieškovė prie pirminio ieškinio pridėjo dar vieną reikalavimą – vienašališką sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.
Kadangi bylos nagrinėjimas užtruko ir pasibaigė šildymo sezonas, „Plungės bioenergija“ savo reikalavimų dėl patalpų nuomos sutarties pratęsimo ir šilumos gamybos senaisiais katilais atsisakė. Liko vienintelis – vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimas neteisėtu.
Į pagalbą – VERT
Kiekviena besibylinėjanti pusė įrodinėjo savo tiesą. „Plungės bioenergija“ tikino, jog, norint prijungti naujus katilus, jai nereikėjo prisijungimo sąlygų. Plungės šilumos tinklai teigė priešingai – sąlygos reikalingos, prisijungimas buvo neteisėtas, neteisėtai gaminta šiluma.
Kad būtų daugiau aiškumo, nagrinėjant bylą į pagalbą kaip išvadas teikianti institucija buvo pasitelkta Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). O ji konstatavo, kad, siekdama atlikti naujų šilumos gamybos įrenginių bandomąją eksploataciją, „Plungės bioenergija“ visų pirma turėjo įvykdyti su naujų šilumos gamybos įrenginių prisijungimu prie atsakovės šilumos perdavimo tinklo susijusius reikalavimus. Vienas iš jų – nustatyta tvarka raštu kreiptis į tiekėją su prašymu išduoti prisijungimo prie šilumos perdavimo tinklo sąlygas. Taip pat konstatavo, kad įmonė, vykdydama su Šilumos tinklais pasirašytos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, neturi teisės savavališkai, nesilaikydama nurodytos tvarkos, prie šilumos tiekimo sistemos prijungti naujų įrenginių.
Be to, byloje buvo pateikti ir kiti VERT raštai. Viename iš jų rašoma, jog šilumos pirkimo–pardavimo sutartis negalėjo būti sudaryta dėl šilumos gamybos naujais įrenginiais, kadangi „Plungės bioenergija“ neįvykdė su naujų šilumos gamybos įrenginių prijungimu prie Plungės šilumos tinklų šilumos perdavimo tinklo susijusių reikalavimų.
Teismo verdiktas
Išnagrinėjęs visus argumentus teismas konstatavo, jog „Plungės bioenergija“, būdama tinkamai įspėta apie naujų katilų netinkamą eksploataciją tiek iš VERT, tiek iš Plungės šilumos tinklų, vis tiek tęsė naujų katilų eksploataciją, kad ir bandomąją, tuo iš esmės pažeisdama šilumos pirkimo sutartį ir teisės aktų reikalavimus. Negana to, būdama įspėta dėl naujų katilų netinkamos eksploatacijos, ieškovė, planuodama šilumos gamybą sausio mėnesiui, BALTPOOL šilumos aukcione deklaravo naujus katilus pateikdama galiojančią šilumos pirkimo sutartį, nors naujų katilų nebuvo tinkamai prijungusi.
„Ieškovė atsakovės buvo įspėta atjungti naujus katilus nuo centrinio šildymo sistemos, jai buvo žinoma ir VERT pozicija, tačiau ji atkakliai laikėsi savo pozicijos, kad prisijungimo sąlygos nėra reikalingos ir ji vadovaujasi kitais teisės aktais, nei nurodė VERT. Taigi ieškovė buvo įspėta, kad pašalintų pažeidimą, o pažeidimo nepašalinus, sutartis šiuo atveju buvo nutraukta pagrįstai. Nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nėra taip paprasta čia ir dabar imti ir atjungti naujus katilus, tačiau tai prieštarauja vėlesniems jos teiginiams, kad naujiems katilams prijungti prie centrinio šildymo sistemos reikėjo tik sklendės atsukimo, dėl ko naujiems katilams atjungti taip pat reikalinga tik užsukti sklendę. Be to, ieškovė, atsakydama į atsakovės pranešimą dėl sutarties nutraukimo, nenurodė, kad jai reikia papildomo laiko naujiems katilams atjungti nuo centrinio šildymo sistemos. Ji šiame pranešime tik dar kartą nurodė, kad jai naujiems katilams prijungti nereikia naujų prisijungimo sąlygų, taip pat patvirtino, kad toliau šiluma bus gaminama senaisiais katilais, nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki pat 2020 m. gruodžio 23 d. buvo bandomi ir naujieji katilai“, – rašoma teismo sprendime.
Įvertinęs visus argumentus teismas paskelbė: „Plungės bioenergijos“ ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Žinoma, kai susiremia dvi įmonės, lėšų advokatams negailima. Plungės šilumos tinklai advokatams sumokėjo 9 922 eurus, taip pat paduodama atskirąjį skundą bendrovė sumokėjo 38 eurų žyminį mokestį. Tad bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 9 960 eurų. Visą ją turės atlyginti „Plungės bioenergija“.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas. Tad visai tikėtina, jog bus tęsinys.
