Netoli Kuršų gyvenvietės, Luokės seniūnijoje, Telšių rajone, archeologai, vadovaujami Klaipėdos universiteto archeologo dr. Gedimino Petrausko, keletą savaičių vykdė Žemaičių apygardos partizanų vadavietės bunkerio kasinėjimus. Atliekamus darbus apžiūrėjo Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus ir Savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus specialistai.
„Tai išties unikalus radinys mūsų rajone: nepaliestas partizanų bunkeris, turintis labai įdomią istoriją, – kalbėjo meras T. Katkus. – Šiandien archeologai jau baigė tyrinėjimus, užregistravo radinius ir atliko fotofiksaciją, kuri leis padaryti atkasto bunkerio 3D modelį. Ateityje, manau, mes galėtume atkurti jį, pavyzdžiui, Žemaičių kaimo muziejaus teritorijoje, kad visuomenė galėtų pamatyti ne tik kaimo, bet ir už Lietuvos laisvę kovojusių partizanų buitį.“
Pirminę informaciją istorikams apie tai, jog šalia Kuršų kaimo gali būti išlikęs nepaliestas partizanų bunkeris, pateikė Stanislovo Servos (buvęs sodybos, kurioje rastas bunkeris, šeimininkas) vaikai: Vaclovas, Zuzana, Regina ir Stefa. Vėliau buvo teirautasi vietos gyventojų. Kasinėjimų metu archeologai aptiko daugiau nei 300 įvairių radinių: nuo adatos, sagų, pieštukų grafito, trintukų iki ginklams valyti skirtų priemonių, odinių diržų su sagtimis, kvepalų buteliukų, tuščių vaistų ampulių ir kt.
Vietos gyventojų teigimu, Kuršų kaimo bunkeris buvo Žemaičių apygardos partizanų vado Povilo Bagdono vadavietė. Radinys unikalus ir tuo, kad jis šiuos laikus pasiekė visiškai nepaliestas, nesunaikintas ar susprogdintas. Tad archeologai turi puikią galimybę tyrinėti to meto partizanų gyvenimo buitį.
Pasak archeologo dr. G. Petrausko, tai 9-asis tyrinėjamas partizanų bunkeris Lietuvoje. Nuo 2016 m. daugiau jų atkasta nebuvo. Pats Kuršų kaimo bunkeris – tipinis, apie 2 x 3 metrų. Įėjimas į jį – per šalia esančią akmeninę pirtį (pastatyta 1912 m.). Į bunkerį partizanai patekdavo pirties viduje iš sienos išėmę akmenį. Vietos gyventojai pasakoja, jog vaikams buvo draudžiama sėdėti ant pirties gulto ties įėjimo į bunkerį akmeniu, esą „tame kampe velniai gaudo“.
Vis dėlto kaip pavyko išsaugoti nepaliestą bunkerį? Gyventojai pasakojo, jog sužinoję, kad šiuose kraštuose veikia partizanų vadas P. Bagdonas, NKVD surengė pasalą: 22 automobiliais atvyko 150 kareivių, jie pasislėpė pakelės krūmuose. Tuo metu iš Luokės miestelio link Janapolės su šautuvu ant peties dviračiu važiavo vietos stribas Alūzas. Palaikę partizanu enkavėdistai jį sušaudė. Pamanę, jog tai ir bus jų ieškomas Šatrijos rinktinės partizanas, susėdo į automobilius ir išvyko, o kūną atpažinti nuvežė į Luokę.
Kol enkavėdistai susigaudė, jog nukovė ne partizanų vadą, o vietinį stribą, tikrasis Šatrijos rinktinės partizanas P. Bagdonas, sužinojęs apie tai, kad jo vadavietės vieta atskleista, skubiai bunkerį paliko. Pasiėmę tik tai, ką galėjo panešti, ir tai, kas buvo brangiausia, užvertė bunkerį akmenimis, o sodybos šeimininkui prisakė, kad jeigu bunkeris pradės smigti (dėl medinių konstrukcijų), papildomai užpilti akmenimis bei žemėmis, kad niekas jo nerastų, ir apie tai niekada nekalbėti.
Apie tai, kad sodybos teritorijoje yra bunkeris, šeimininkas iki pat mirties niekam nepasakojo. Tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jo žmona savo vaikams prasitarė apie tai, kad teritorijoje gali būti užverstas partizanų vado P. Bagdono bunkeris.
Dr. G. Petrausko vadovaujami archeologai šiandien baigė tyrinėjimus. Kiekvienas radinys kruopščiai užregistruotas, padarytos vietovės fotofiksacijos, pagal kurias bus sukurtas partizanų vado P. Bagdono bunkerio 3D modelis.
