Praėjusių metų spalio viduryje Klaipėdos apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Plungės ligoninės viešųjų pirkimų specialistas klaipėdietis Edvardas Bierontas (g. 1977 m.) buvo kaltinamas piktnaudžiavimu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu. Jo bendrininkui taip pat uostamiesčio gyventojui Tadui Baniui (g. 1976 m.) pateikti kaltinimai apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir bendrininkavimu. Nukentėjusioji šioje byloje – Plungės ligoninė. Balandžio 4-ąją vyrai išgirdo nuosprendį. O jis negailestingas – milžiniškos baudos ir civilinis ieškinys.
Istorijos pradžia
Skaitytojams priminsime, kad pirmą kartą apie galimai neteisėtus E. Bieronto ir tuometinio Plungės ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus veiksmus prabilta 2021 metų pavasarį, kai Lietuvą sukrėtė skandalas dėl pradėto didelio masto ikiteisminio tyrimo dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant
medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones. Viešųjų pirkimų specialisto atžvilgiu baudžiamoji byla iš tyrimo buvo atskirta, ir praėjusių metų liepos viduryje Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu E. Bierontui paskyrė bausmę. Už kyšio ėmimą jam buvo skirta subendrinta ir trečdaliu sumažinta 7 000 eurų bauda, valstybės nuosavybėn konfiskuoti 2 305 eurai, atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Kyšininkavimo byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų – A. Martusevičius, nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Kaltinimas
Šį kartą E. Bierontas kaltintas tuo, jog, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo savo tarnyba ir per metus nuo 2019-ųjų rugsėjo iki 2020-ųjų rugsėjo gydymo įstaigai pridarė žalos.
Kaip teigta kaltinamajame akte, E. Bierontas ir T. Banys susitarę įsigijo uždarąją akcinę bendrovę „Elevitra“. Bendrovė buvo nupirkta tam, kad laimėtų viešuosius pirkimus, kuriuos Plungės ligoninės vardu organizuodavo E. Bierontas.
Plungės ligoninės viešųjų pirkimo specialistas, žinodamas, kiek ir kokių prekių ligoninei reikia įsigyti, ieškojo jų tarp Lietuvos ir užsienio tiekėjų. Paiešką ir pirkimą jis su bendrininku vykdė UAB „Elevitra“ vardu. Ir pasiūlymus ligoninei teikdavo bendrovės vardu. Tiesa, gydymo įstaigai prekes siūlydavo brangiau, nei įsigydavo. Tokiu būdu E. Bierontas veikė priešingai teisės aktais nustatytai viešųjų pirkimų vykdymo tvarkai ir Plungės ligoninės interesams, t. y. organizavo ligoninėje mažos vertės pirkimus, kai pirkimas vykdomas neskelbiamos apklausos būdu, ir tyčia sudarė sąlygas pirkimus laimėti mažiausią prekės kainą galinčiai pasiūlyti įmonei „Elevitra“.
Kaip nurodyta kaltinamajame akte, veikdamas pagal tokią schemą E. Bierontas Plungės ligoninei per metus pardavė medicininių prekių už 122 616 eurų, nors iš tiekėjų jas įsigijo už 69 831 eurą. Teisingumo dėlei reikia paminėti, kad įskaičiuotos ir UAB „Elevitra“ patirtos 9 757 eurų išlaidos, susijusios su importu. Tad, atskaičiavus šias išlaidas, Plungės ligoninė už medicinines prekes permokėjo 43 027 eurus.
Vienintelė nukentėjusioji byloje – Plungės ligoninė, kuri pateikė nurodyto dydžio civilinį ieškinį.
Kaltinamųjų parodymai
T. Banys teisme pasakojo, kad įmonę atidaryti pasiūlė E. Bierontas, kad negalvojo, jog bus daroma kažkas nelegalaus. Vyras neslėpė žinojęs, kad jo kolega dirba Plungės ligoninėje, kad kartais atsiimdavo užsakytas prekes, jas laikydavo pas save. Tiesa, jis pripažino ir tai, kad nors ir buvo įmonės direktorius, tačiau visus piniginius reikalus, užsakymus esą vykdęs E. Bierontas. Anot kaltinamojo, jis gaudavo 300–500 eurų atlyginimą.
Vyras prisipažino esąs kaltas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, nes buvo įmonės direktorius. Kaltę jautė ir dėl to, kad suteikė E. Bierontui platformą dirbti pasitikėdamas ir net nenumanydamas, jog bus atliekami neteisėti veiksmai. Teisiamojo žodžiais tariant, jam buvo garantuota, kad bus mokami mokesčiai, be to, realiai šiame versle jis nedalyvavo ir gauta nauda – atlyginimas.
E. Bierontas apie UAB „Elevitra“ veiklą, finansinius dalykus ir kt. kalbėti nesutiko. Su buvusios darbovietės pateiktu civiliniu ieškiniu taip pat nesutiko. Pasak jo, tuo metu buvo pandemijos laikotarpis ir medicininių prekių praktiškai nebebuvo galima įsigyti. Buvęs viešųjų pirkimų specialistas tvirtino, jog prekių buvo ieškoma, atliktos apklausos, tačiau buvusios labai aukštos kainos, taip pat esą buvo tikrinamos įmonės ir jų reputacijos buvusios nekokios ir pan.
Kaltinamasis nurodė, kad ligoninėje veikė viešųjų pirkimų komisija, kurioje jis atliko posėdžių sekretoriaus funkciją ir sprendimų nepriimdavo. Vyro tvirtinimu, sprendimus dėl pirkimų priimdavo direktorius.
Liudijimai ir kitos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti bendrovių, iš kurių E. Bierontas, tiksliau, UAB „Elevitra“, pirko įvairias prekes ir po to perpardavė Plungės ligoninei, vadovai ar atstovai. Visi dešimt apklaustųjų pasakojo, kokias prekes pardavė „Elevitrai“, kur ir kokiu būdu jos buvo pristatytos. Dauguma bendravo elektroniniu paštu. Telefonu kalbėdavo vyras, tik neprisistatydavo ir pan.
Buhalterinę apskaitą tvarkiusi moteris patvirtino, kad dokumentus jai yra vežę ir T. Banys, ir E. Bierontas, kad bendrovė užsiėmė medicininių prekių pirkimu ir pardavimu, kad pagrindinis klientas – Plungės ligoninė. Buhalterė neslėpė, jog dažnai trūkdavo įvairių dokumentų, buvo sumokėta daug avansų į Kiniją, nebūdavo sąskaitų faktūrų. Apie tai buhalterė informuodavo bendrovės vadovą.
Kaip ir minėta, E. Bierontas teisme nepripažino turėjęs ryšių su UAB „Elevitra“, tačiau teismas manė kitaip. Buvusio viešųjų pirkimų specialisto priklausomumą bendrovei, teismo manymu, įrodė ne tik T. Banio ir kitų liudytojų parodymai, bet ir kratų metu jo bute rasti dokumentai, kurie buvo susiję ne su Plungės ligonine, o su UAB „Elevitra“. Taip pat aplinkybes dėl piktnaudžiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo įrodė kriminalinės žvalgybos užfiksuoti telefono pokalbiai, susirašinėjimai trumposiomis žinutėmis, taip pat E. Bieronto darbovietėje paimti dokumentai ir kt.
Bausmė
Įvertinęs visas aplinkybes, teismas E. Bierontą pripažino kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų ir skyrė galutinę su anksčiau paskirta bausme subendrintą bausmę – 65 000 eurų baudą. Kadangi vyras vieną parą buvo sulaikytas, tai prilyginta 100 eurų. Taigi E. Bierontas per 12 mėnesių turi sumokėti 64 900 eurų baudą. Jo kolega T. Banys – 47 900 eurų baudą.
Teismas Plungės ligoninės civilinį ieškinį tenkino visos apimties, tad, be skirtų baudų, vyrams solidariai teks atlyginti ligoninei padarytą 43 027,82 euro žalą.
E. Bierontui uždrausta dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus.
Nuosprendis gali būti skundžiamas.
