Kovo 17 dienos vakarą rietaviškiai rinkosi į atminimo renginį „Tesklando tarp mūsų gerumas“, skirtą poetės Birutės Lengvenienės 80-osioms gimimo metinėms. Kultūros centro mažojoje salėje vos tilpo visi, kurie norėjo dar kartą prisiliesti prie 2010 metais amžinybėn išlydėtos literatės kūrybinio palikimo, pasidalyti atsiminimais apie draugišką, atvirą žmogų, draugę, kolegę, auklėtoją.
Pedagogė, poetė, vietos politikė, Rietavo garbės pilietė, Kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos rašytojų sąjungos narė, ilgametė Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ narė, bibliofilų, kultūros darbuotojų draugė – plataus būta B. Lengvenienės veiklos rato. Todėl, net praėjus beveik dvylikai metų po literatės mirties, Rietave, Plungėje ir visur kitur, kur jos būta, likę daugybė bičiulių, kūrybos gerbėjų.
„B. Lengvenienė gimė 1942 m. kovo 7 d. Stemplėse (Švėkšnos valsčius). Vidurinę mokyklą baigė Švėkšnoje, o 1963 m. gavo Lietuvos kūno kultūros instituto diplomą. Į Rietavą, miestą, kuriame praleis visą savo gyvenimą, atvyko 1976 m. Dirbo kūno kultūros mokytoja tuometiniame Rietavo tarybiniame ūkyje-technikume, vėliau tapusiame Žemaitijos kolegija. Kūryba susidomėjo dar mokykloje, bet pirmą savo eilėraščių knygą „Judo gvazdikai“ išleido tik 1996-aisiais“, –
priminė rašytojos biografijos faktus bičiulė ir vakaro „Tesklando tarp mūsų gerumas“ vedėja Romualda Durkienė.
Po pirmosios knygos – antra, trečia… B. Lengvenienės kūrybos kraitėje – trys humoreskų knygos, aštuonios – eilėraščių, taip pat skaičiuočių, eiliuotų pasakaičių knygos, skirtos mažiesiems skaitytojams. Tačiau svarbiausią vietą užima poezija.
Posmai apie meilę, švelnumą, gamtą, tėviškę, gyvenimą. 2004 m. išleistą knygą „Alkų akys“ literatė dedikavo Žemaitijai: „Kad žemaičiai žinotų, kas esame ir kokie esame.“
Paskutiniai poetės eilėraščiai sudėti į 2010-aisiais pasirodžiusią poezijos knygą „Vėlyva gervuogė“. Po jos išleidimo B. Lengvenienė išgirdo ilgai lauktą žinią, kad yra priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą. Deja, tų pačių metų gruodį išėjo amžinybėn – į kitą laiko lygmenį, kaip sako jos draugai ir bičiuliai.
Gražiai buvusios ilgametės draugės atminimą pagerbė Plungės literatų klubas „Vingiorykštė“ ir jo vadovė Adelė Daukantaitė. Vakaro dalyviams pristatyta jų iniciatyva išleista knyga „Pasiimk širdį saujon ir eik…“. Dar spaustuvės dažais kvepiančiame leidinyje – 27 žmonių atsiminimai apie suolo draugę, mokytoją, auklėtoją, kolegę.
Papasakojusi apie savo draugystę su Birute, apie tai, kaip kilo idėja tokią knygą išleisti, A. Daukantaitė pristatė būrį bendraautorių.
Už šią gražią iniciatyvą klubo vadovė ir bendraautoriai sulaukė daug padėkos žodžių iš B. Lengvenienės artimųjų, Rietavo savivaldybės vadovo Antano Černeckio ir kitų poetės bičiulių.
Ne vienas B. Lengvenienės eilėraštis yra virtęs daina, kurias ir dabar galima išgirsti per televiziją ir radiją. Dainas šios autorės žodžiais dainavo Rietavo kultūros centro meno vadovės Aidos Liutikienės vadovaujami liaudies muzikos kapela „Subata“ ir folkloro ansamblis „Kadaginis“.
O Birutės žodžiais parašytą Rietavo himną atsistojusi sugiedojo visa salė.
Renginyje skambėjo poetės eilėraščiai, kuriuos deklamavo skaitovės Erika Pranckevičienė, Birutė Gedminaitė, Alma Lengvenienė, Eglė Fabijonavičienė, Dalia Rimeikienė.
Poeziją puikiai papildė Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos mokinių atliekama muzika.
Savo kūrybos eiles B. Lengvenienei skyrė ją pažinojusios literatės Genovaitė Česnauskienė ir Aldona Lukočienė.
Meras A. Černeckis Birutę prisiminė kaip paprastą, tiesų, žodžio kišenėje neieškantį žmogų. „Ji buvo tikras „grynuolis“, kokių retai pasitaiko“, – kalbėjo Savivaldybės vadovas.
Šviesūs ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktoriaus Vyto Rutkausko prisiminimai apie kolegę: „Kur buvo ji, ten buvo energija, gyvybė, šurmulys. Birutė – puiki kūrėja, bet didžiausia jos dovana – vaikai: dvi mokytojos ir seniūnas, kurie dirba ir gyvena Rietave.“
Atsiminimų upės liejosi iš poetę pažinojusių bičiulių lūpų. Už gražius žodžius, skirtus mamai, jiems dėkojo B. Lengvenienės dukros Giedrė ir Audronė. Jų padėkos žodžiai taip pat skriejo renginio vedėjai R. Durkienei, visiems, prisidėjusiems prie atminimo vakaro organizavimo ir jame dalyvavusiems.
