Rugpjūčio 9–17 dienomis VšĮ Plungės atviro jaunimo centro (PAJC) komanda dalyvavo tarptautiniame projekte „Traditions: we live diferently, but we are the same“, finansuotame pagal „Erasmus+“ programą.
Turkijos sostinėje Ankaroje
Pagrindinis projekto tikslas – suprasti, kad kultūra, tradicijos, menas, muzika, dainos, šokiai vienija pasaulio žmones. Nors visi gyvename skirtingai, bet turime ir tautas jungiančių dalykų.
Projekto dalyviai turėjo galimybę ne tik pažinti kitas kultūras, bet ir pristatyti savo šalį, savo tradicinius patiekalus, muziką, kultūros žmones. Tarptautiniame seminare dalyvavo Turkijos, Makedonijos, Vengrijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai. Net 8 plungiškiai: PAJC direktorė Dana Lukauskienė, jaunimo darbuotoja Inga Asauskaitė ir PAJC jaunuoliai – Vanesa Urbšytė, Justas Judaitis, Austėja Lukauskytė, Orinta Liubertaitė, Matas Stonkus, Mantvilė Mačernytė – galėjo patirti, kas yra Rytų kultūra, kaip gyvena žmonės tolimojoje Turkijoje, visą parą nemiegančioje jos sostinėje Ankaroje.
Vaizdas iš viršaus
Ankara yra Turkijos sostinė, bet kelionėse į Turkiją dažniausiai lieka paraštėse, mat daugelis turistų yra pamėgę vietas prie jūros ar baseinų. Ankara įsikūrusi tolokai nuo kurortų, tačiau turi savo specifiką, savo lankytinas vietas, miesto veidą.
Turkijos sostinė – tai miestas, judrus ištisą parą. Akį traukia nepaprasto grožio pilies prieigos, senamiesčio gatvelės, turgūs ir modernūs prekybos centrai. Susisiekti galima metro, dėl intensyvaus eismo automobilių pilnos kalvotos gatvelės. Dar vienas viešojo transporto ypatumas – 3,2 kilometro nusidriekęs lynų kelias, kuris yra viešojo transporto, metro dalis.
Lynų kelias jungia Sentepės ir Jenimahalės miestus ant kalvos su Ankaros metro sistema. 2014 m. sumontuota lynų keltuvo sistema buvo išplėsta 2015 m. Ja keliantis atsiveria Turkijos sostinė iš viršaus. Šis sprendimas yra puiki alternatyva, kovojant su dideliu eismo intensyvumu tankiai apgyvendintuose Turkijos rajonuose, tačiau ilgainiui šis lynų kelias tapo naudojamas ir turizmo tikslais.
Anitkabiras
Viena iš pasididžiavimą keliančių Turkijos istorinių vietų – tai Anitkabiras arba Atatiurko mauzoliejus, po kuriuo palaidotas pirmasis Turkijos prezidentas Mustafa Kemalis Atatiurkas.
Ši lankytina vieta – tai istorijos ir architektūros šedevras. Pakeliui į mauzoliejų tenka pereiti per nuostabų parką, kuriame vaizduojamos didingos įvairių profesijų žmonių skulptūrinės figūros, vyrai ir moterys, yra vienodo aukščio, primena, kad politikas vienodai rūpinosi savo žmonėmis, suteikė Turkijos moterims balso teisę. Parke yra net 24 liūtai, kurie pasakoja apie Turkijos regionus, o plytelių grindinys padarytas su tarpais, kad žmonės žiūrėtų po kojomis ir nulenkę galvą atiduotų pagarbą čia palaidotam asmeniui. Pagrindinė aikštė grįsta iš visuose Turkijos regionuose randamo akmens, čia plevėsuoja Turkijos vėliava, budi karinė sargyba, kuri kas valandą keičiasi, ir lankytojai gali stebėti unikalų reginį, žygiuojančius kariškius. Mauzoliejuje eksponuojama kolekcija šios iškilios asmenybės atminimo daiktų, vaizduojamos nepriklausomybės kovos.
Projekto dalyviai galėjo laiką leisti prie Eimyro ežero, kurio apylinkėse atsiverianti laukinė gamta taip pat tinka žygiams pėsčiomis ir dviračiais. Viena iš aukščiausių miesto konstrukcijų – Atakule bokštas, pastatytas ant kalvos, jį galima matyti giedrą dieną iš bet kurios Ankaros vietos. Po šiuo bokštu įsikūręs didžiulis prekybos centras. Na, ir Hamamonu apylinkės, kurios žavi neseniai restauruotais osmanų stiliaus Ankaros namais, lauko prekiautojais ir kavinukėmis.
Kultūrinis šokas
Natūralu, kad lietuvių komandą ištiko kultūrinis šokas, mat karštis, neįprastas maistas, ritminga Rytų kraštų muzika ir visą parą nemiegantis miestas vienaip ar kitaip paveikė visus. Vienų gausiausių tradicinių turkiškų vaišių ir maisto kultūrą galėjo patirti „Aspavos“ restorane, kurio pavadinime užkoduota ypatinga frazė, palinkėjimas kiekvienam čia užsukusiam – „Duok Dieve apetito, sveikatos, pinigų. Amen!“
Plungės atviro jaunimo centro komanda turkams pasakojo apie Lietuvos kultūrą, papročius, pristatė tradicinius patiekalus, kaip antai juodą duoną, šokoladą, sūrio produktus, kalbėjo apie muziką, šokius, senuosius lietuvių liaudies žaidimus. J. Judaitis pristatė Lietuvos istoriją nuo Žalgirio mūšio, okupacijos laikotarpių iki modernių laikų. Lietuvą reprezentavo ir išmaniai paruošta A. Lukauskytės ir M. Stonkaus „Kahoot“ apklausa apie mūsų šalį.
Gera buvo pažinti kitokius žmones, tolimus kraštus, bet kiekvienos kelionės pats nuostabiausias momentas yra tas, kad galima sugrįžti namo, kur keliautojų jau laukia šeimose, su įprastu lietuvių gomuriui naminiu maistu. Tada pastebi, jog nusibodę šeimos šventės ženklai – šaltibarščiai, šaltiena ir silkė pataluose – staiga įgyja visiškai kitą kvapą, skonį, reikšmę. Jie reiškia namus.
Dana LUKAUSKIENĖ
Plungės atviro jaunimo centro direktorė
