Pirmąjį kartą į posėdį susirinkę Savivaldybės tarybos Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto nariai pirmiausiai išsirinko valdžią – pirmininku tapo Visvaldas Nekrašas. Pastarasis savo pavaduotoju panoro matyti Vytautą Jonutį. Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų – patvirtinti UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) 2010 metų veiklos ataskaitą, kurią pristatė įmonės direktorius Algirdas Vaitkus.
Atsiskaitė už 2010-uosius
Priminsime, jog visai neseniai keturių savivaldybių (Plungės, Rietavo, Telšių ir Mažeikių) kontrolieriai atliko TRATC auditą. Kadangi kontrolierių išvados nekokios (aptikta daug pažeidimų), komiteto nariai A. Vaitkaus pateiktos bendrovės 2010 metų veiklos ataskaitos klausėsi gana skeptiškai. Nors direktorius akcentavo, kad už 2009-uosius įmonės nuostolis buvo net 800 tūkstančių litų, o už 2010 metus – tik 222 tūkst. Lt, politikai pernelyg nedžiūgavo.
Komiteto narys Mykolas Pronckus A. Vaitkui pateikė du klausimus: kokia nauda gyventojams iš to, kad jie rūšiuoja atliekas, ir kaip bendrovė planuoja mažinti gyventojų skolas. M. Pronckus sakė šiuos klausimus direktoriui užduodantis jau ne pirmą kartą, bet vis neišgirstantis atsakymų – gal bent šįkart bus atsakyta.
A. Vaitkus pradėjo nuo klausimo apie skolininkus – dėl skolų įmonė esą žada imtis griežtų priemonių. „Iki šiol gyventojus tik perspėdavome: jei nesumokės rinkliavos, kreipsimės į skolų išieškotojus. Šiemet tai jau darysime – skolininkus
atiduosime išieškotojams, kreipsimės į teismą. Taigi nesumokėjusieji turės ir moralinių nepatogumų, ir finansinių nuostolių“, – kalbėjo TRATC vadovas.
Na, o atliekų rūšiavimo nauda, anot A. Vaitkaus, esanti globalinė – taupomi energetiniai resursai. Komiteto nariai A. Vaitkų pertraukė – norim žinoti ne globalinę, o konkrečią naudą. Anot direktoriaus, yra ir konkrečios naudos – išrūšiuotos atliekos nepatenka į sąvartyną, taip taupomas brangus jo plotas. Na, o surūšiuotas atliekas surenkanti ir perdirbėjams atiduodanti UAB „Valda“ dar ir finansiškai pelnosi. Taigi ir TRATC, ir „Valda“ naudos turi, o gyventojai…
Mokestis liko toks pat
Šiemet Savivaldybės taryba jau turi patvirtinti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą 2012 metams. Dabar jis – 0,5 proc. nuo turto vertės. Įstatymo leidžiamas tarifas – nuo 0,3 proc. iki 1 proc., Savivaldybės administracija siūlė palikti galiojusįjį iki šiol.
Komiteto narys Aidas Kėsas tarifą siūlė mažinti iki minumumo – 0,3 proc. Taip esą būtų lengviau vietos verslininkams, be to, Plungė galėtų reklamuotis, kad čia sumažinti mokesčiai, tada gal ir kokių investuotojų atsirastų. Savivaldybės administracijos Finansų ir biudžeto skyriaus vedėja Daiva Mažeikienė tokiam siūlymui prieštaravo – rajono biudžetas ir taip nesurenkamas, o čia dar tarifą siūloma mažinti.
Komitetas balsavo už 0,5 proc. tarifą, savąjį 0,3 proc. palaikė tik vienas A. Kėsas. Pernai iš šio mokesčio surinkta 665 tūkst. Lt.
Leido pirkti mašiną
Žemaičių dailės muziejus pateikė prašymą leisti įsigyti lengvąjį automobilį. Mat turimas „VW Passat“ pagamintas 1994 metais ir jau apgailėtinos būklės. Tiesa, į prabangias mašinas muziejus nesikėsina – ketina pirkti už 11 tūkst. Lt.
Kas mokės už šildymą?
Varkalių bendruomenės pirmininkas Ramūnas Donauskas Savivaldybės administracijai pateikė prašymą atleisti bendruomenę nuo mokesčio už patalpų šildymą. Anot pirmininko, jiems patalpos paskirtos Nausodžio seniūnijos pastate. Už vasarį iš bendruomenės prašoma 141 Lt už patalpų šildymą, už kovą – 134 Lt. R. Donausko teigimu, bendruomenė pajamų neturi, todėl išeitų, kad už šildymą pirmininkas turi susimokėti iš savo kišenės. Jei taip, organizacija patalpų atsisakys.
Komiteto narių nuomonės šiuo klausimu skyrėsi. Vieni palaikė bendruomenę – kad už šildymą, kaip ir iki tol, turėtų mokėti seniūnija. Kiti sakė, kad, palaikius vieną bendruomenę, panašius prašymus tuoj pradės teikti ir kitos. „Tokius dalykus turėjote išsiaiškinti prieš sudarydamas patalpų panaudos sutartį“, – sakė V. Nekrašas. Jį palaikė ir Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė – panaudos gavėjas įsipareigoja mokėti už teikiamas komunalines paslaugas. Vis dėlto prašymas tenkintas – bendruomenė nuo mokesčio atleista.
Apie miesto šventę
Artėjant tradicinei Plungės miesto šventei, seniūnas Gintaras Domarkas prašė patvirtinti įkainius prekybininkams, norintiems prekiauti ar teikti paslaugas šventės metu. Pritarta, kad sumos būtų tokios pat, kaip ir pernai. Iš tautodailininkų, prekiausiančių Senamiesčio aikštėje, rinkliava nebus imama, prekiausiantieji maisto produktais, suvenyrais ir kitomis prekėmis, organizuosiantieji loterijas, prezentacijas, skrajučių dalijimą ir teiksiantieji kitas paslaugas (J. Biliūno ir Vytauto g.) mokės 70 Lt, už atrakcionus (Babrungo slėnyje) – 100 Lt, viešasis maitinimas J. Biliūno g. – 150 Lt, prekiausiantieji naminiu alumi ir kitais silpnaisiais alkoholiniais gėrimais J. Biliūno g. mokės 300 Lt. Brangiausiai kainuos teikiantiesiems lauko restoranų paslaugas: Senamiesčio aikštėje – 1 000 Lt, Babrungo slėnyje – 3 000 Lt.
Pastaroji suma kai kuriuos komiteto narius suglumino – labai jau brangu. Tačiau G. Domarkas visus apramino – į šias vietas didžiausia konkurencija, vadinasi, nebrangu, be to, 2009-aisiais sumos buvo dvigubai didesnės.
Apie projektus
Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Rasa Jonušienė komitetą informavo, kad Europos Sąjunga padidino finansavimą Aleksandravo kultūros centrui renovuoti – skirta 400 tūkst. Lt daugiau. Atrodo, puiku, tačiau tai reiškia, jog daugiau teks prisidėti ir Savivaldybei – plius 35 tūkst. Lt. Suma nemaža, tačiau padidintas finansavimas leis objektą sutvarkyti taip, kaip numatyta projekte, t. y. nuo A iki Ž.
Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė komitetui pristatė kito europinio projekto problemas. Kalbėta apie tvenkinio Palankės gatvėje ir kanalo, vedančio į vadinamąją Plungės jūrą, valymą. Ž. Piepalienės teigimu, tvenkiniui valyti ES pinigų skiria, o štai kanalas pripažintas kaip netinkamas finansuoti. Ką daryti: valyti kanalą Savivaldybės biudžeto lėšomis (o jų reikia net 300 tūkst. Lt) ar braukti jį iš projekto.
Mero Albino Klimo nuomonė šiuo klausimu – gana skeptiška. Anot jo, kol teršiamas Narvilo ežeras, iš kurio vanduo atiteka į kitus miesto telkinius, jokios naudos iš tvenkinio ir kanalo valymo nebus – ežeras juos vėl tuoj užterš. Taigi logiškiausia būtų pirma išvalyti Narvilo ežerą ir pažaboti tuos, kurie jį teršia. Komiteto narys Vytautas Jonutis pasisakė kiek optimistiškiau ir linksmiau: „Galutinio rezultato gal ir nebus, bet tam sykiui naudos yra – kažkas laimės konkursą, turės darbo, mokės mokesčius“.
Kadangi atliekamų 300 tūkstančių litų biudžete nėra, kanalo nutarta nevalyti. Apskritai akcentuota, kad būtiniausias darbas – surasti, kas teršia, nes, jei teršėjai nebus sustabdyti, valyk nevalęs.
