Nuo 2001-ųjų vykstantis tradicinis Žemaitijos ir Klaipėdos krašto tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalis „Trimitatis“ balandžio 30 dieną šurmuliavo Rietavo krašte. Daugybė tautiniais drabužiais pasipuošusių ir lietuviškais muzikos instrumentais grojančių kolektyvų koncertavo Medingėnuose, Daugėduose, Tveruose, Žadvainuose. Muzika drebino ir Klaipėdos kraštą – Endriejavą ir Judrėnus.
Na, o baigiamasis, didžiausias, festivalio dalyvių koncertas vyko Žemaitijos kolegijoje.
Penkioliktąjį tautinės muzikos ansamblių ir orkestrų dovanojamą renginį organizavo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokykla. Tai pirmoji tokio masto folkloro šventė savivaldybėje. Į ją visus kvietė renginio vedėjai – Nerijus Jasinskis ir Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjos pavaduotoja kultūrai Jolanta Bertauskienė.
Rietave margavo per 50 ansamblių, kuriuose, pasak J. Bertauskienės, „pėnki šimta su galu“ Lietuvos tautinį paveldą populiarinančių muzikantų iš Žemaitijos ir Klaipėdos krašto. Svečių teisėmis dalyvavo kolektyvai iš Marijampolės, Neringos, Kalvarijos ir kitų miestų.
Tokios gausybės kanklių, skrabalų, skudučių, birbynių, tabalų, ragų, daudyčių vienoje vietoje Rietave dar nėra buvę. Festivalio dalyviai ir svečiai galėjo pasiklausyti senųjų instrumentų skambesio, išgirsti žemaitiškos šnekos, kuria į susirinkusiuosius kreipėsi Lauryno Ivinskio gimnazijos mokytoja Nijolė Dovidauskienė ir gerai žinoma rietaviškė pasakotoja Regina Tolenienė.
Meras Antanas Černeckis džiaugėsi turėdamas galimybę sutikti tiek daug muzikos paveldą puoselėjančių kolektyvų ir kasmet vis kitame mieste vykstantį jau penkiolika metų skaičiuojantį „Trimitatį“ sveikinti čia, Rietave.
Baigiamąjį renginį pradėjo archajiško instrumento – daudytės garsai. Ją pūtė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogas Darius Brazdeikis. Programą tęsė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos ansamblis, stebindamas ragų sutartine (vadovė Jūratė Surblienė).
Etnografiniu muzikos instrumentu – tabalais improvizavo Klaipėdos krašto muzikantai Donatas Bielkauskas, Kristijonas Lučinskas, Viktoras Rubežas ir Aivaras Burneikis. Profesionaliems muzikantams nė kiek nenusileido Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos ugdytiniai ir jų pedagogai.
„Skambalų polką“ grojo mažiausieji Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos muzikantai (vadovė Daiva Bielkauskienė). Po mažųjų pasirodymo ėjo tos pačios ugdymo įstaigos mokytojų ir mokinių ansamblio atliekamas Zitos Bružaitės kūrinys „Putinų žydėjimas“ (vadovė Jolita Budriuvienė).
Nuostabias folklorines kompozicijas dovanojo jungtinis festivalio skudutininkų ansamblis. Skambėjo Giedriaus Svilainio aranžuota „Sutartinpolkė“ iš triptiko „Skudutinės“ ir kompozitoriaus Benjamino Gorbulskio „Vasaros šokis“.
Jungtiniame tradicinių kanklių pasirodyme skambėjo 148 kanklininkų atliekami kūriniai – Klaipėdos krašto daina „Perlėkė žąsins per ežerėlį“ ir lietuvių liaudies šokis „Mazurpolkė“. Visam būriui dirigavo Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos tradicinių instrumentų ansamblio „Ruzgelė“ vadovė Jurgita Petkutė-Marcinkienė.
Mažąsias tradicines kankles keitė kiek didesnės – koncertinės. Kompozitoriaus Alfonso Mikulskio kūrinį „Skamba skamba kankliai“ pagrojo jungtinis kanklininkų ansamblis (dirigentė – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos liaudies instrumentų ansamblio vadovė Vida Zelenienė). To paties kompozitoriaus „Rusnės žvejų dainą“ atliko kanklininkai ir tautinių instrumentų ansamblis, Klaipėdos jaunimo centro vokalo studija „Vega“ ir Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos dainininkės (dirigentė Dalia Šiaučiukėnienė).
Geras emocijas publikai skleidė birbynininkai. Jie sugrojo kompozitoriaus Jono Švedo „Susuktinį“ (dirigentas – Kretingos meno mokyklos tautinių instrumentų orkestro vadovas Donatas Merkelis). Šie muzikantai publiką pradžiugino ir kompozitoriaus Mikalojaus Noviko kūriniu „Gera“. Birbynininkams dirigavo Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos tautinių instrumentų ansamblio „Subatėlė“ vadovas Anatolijus Tumanovas.
Baigiamąją programą vainikavo bendri kūriniai – įmantrūs jungtiniai ansamblių pasirodymai, kuriems dirigavo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos liaudies instrumentų ansamblio vadovė V. Zelenienė, Klaipėdos jaunimo centro tautinės muzikos ansamblio „Ralio“ vadovė Rima Spalinskienė ir Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius Vytautas Tetenskas.
Viena iš pagrindinių šio grandiozinio renginio koordinatorių Mykolo Kleopo meno mokyklos vadovė Rita Urniežienė dėkojo visiems padėjusiems organizuoti festivalį ir muzikantams, kurie į Rietavą atvežė dalelę muzikos paveldo, čia muzikavo širdimi ir siela. Ji kartu su meno mokyklos kanklių mokytoja Jolita Budriuviene perdavė festivalio simbolį ir didžiulę atsakomybę – organizatorių titulą – skuodiškiams. Ateinančiais metais nuostabi folkloro šventė vyks Skuode.