Dar prieš dvejus metus Savivaldybe džiaugesi pliusiniu metu pabaigos rezultatu – kai biudžeto lešos budavo ne tik surenkamos, bet dar ir viršijamos. Tai tesesi trejus metus – iki 2007-uju, kuriu rezultatas buvo minusinis – truko puses milijono litu. Šiemet lešu deficitas dar didesnis – biudžeto lešu planas nevykdomas ypac „solidžiai“. Kol kas truksta net 3 984 380 litu. Ar iki metu pabaigos rezultatas pageres? Šito „Plunges“ laikraštis klause Savivaldybes meres Elvyros Valerijos Lapukienes.
Anot meres E. V. Lapukienes, šiuo metu biudžeto bukle – išties apgailetina. Kiek geresne naujiena, kad per spali deficitas šiek tiek sumažejo – daugiau nei 300 tukst. Lt.
Spalio 1 diena biudžeto deficitas buvo 4 310 200 Lt. Didžiaja dali tos sumos sudare savivaldybeje nesurinkti mokesciai ir rinkliavos (2,16 mln. Lt), t. y. imoniu ir istaigu mokamas fiziniu asmenu pajamu mokestis, žemes mokestis, žemes nuomos mokestis ir t. t.
Lapkricio 1-osios duomenimis, Savivaldybes mokesciu surenkamumas pagerejes, kartu sumažejes ir bendras minusas – biudžeto deficitas liko 3,984 mln. Lt.
Kaip bus pacioje metu pabaigoje, kol kas neaišku. Taciau, kad deficitas sumažetu iki nulio, mažai tiketina. „Pernai šiuo metu biudžete truko maždaug 2 milijonu, o iki metu pabaigos deficitas sumažejo iki 500 tukstanciu litu“, – sake E. V. Lapukiene.
Anot meres, ir tu 500 tukst. litu nebutu truke, jei Savivaldybe savo nuožiura nebutu teikusi lengvatu, kuriu Vyriausybe nekompensuoja.
O kaip mokesciu nesurenkamuma aiškina vietos mokesciu inspekcija? Pasak meres E. V. Lapukienes, Valstybines mokesciu inspekcijos pareigunai del mokesciu nesurenkamumo kol kas nebugštauja, konstatuodami, kad ypac daug ju iplaukia pacioje metu pabaigoje.
I klausima, ar del lešu trukumo žadama kažko atsisakyti, mažinti darbu apimtis, mere atsake, jog ne. Anot jos, Savivaldybes taryba nutare jokiu darbu nestabdyti ir vykdyti visus sutartinius isipareigojimus. Netgi jei tai tektu daryti skolon. „Jei atsiras skolu, jas, gave kitu metu biudžeta, padengsime pirmiausia. Kita išeitis – imti paskola“, – kalbejo Savivaldybes vadove. Pasak jos, sustabdžius ar atsisakius suplanuotu darbu, didele žala patirtu ir juos atliekancios imones bei tu imoniu darbuotojai.
Koks bus kitu metu Savivaldybes biudžetas, kol kas neaišku. Ankstesniais metais tokiu laiku preliminarus biudžeto projektas jau budavo parengtas, šiemet del rinkimu viskas suvelavo. Taciau gruodi Vyriausybe vis delto turetu ji patvirtinti.
2008 metais Savivaldybe savo žinioje turejo 93,8 mln. litu. Kiek tures kitais metais, nežinia. Nors infliacija didžiule, biudžeto didejimo nesitikima, taciau ir mažesnis jis neturetu buti. Ar teks susiveržti diržus? „Apie tai kalbeti dar per anksti. Kai biudžetas bus patvirtintas, tada ir matysim. Jei lešu stigs, pirmiausia turesime atsisakyti Savivaldybes imoniu ir istaigu vadovams bei darbuotojams skiriamu atlyginimu priedu bei papildomu darbu. Gal nebeteiksime vienokiu ar kitokiu lengvatu, išskyrus socialines“, – sake E. V. Lapukiene.
Pasak meres, ir busimieji Vyriausybes nariai kalba gana viltingai: žadama 2 milijardais litu sumažinti šalies biudžeto išlaidas ir tokia pat suma padidinti pajamas, be to, ketinama palaikyti versla, skatinti pastatu renovacija. O tai leistu vienu šuviu nušauti du zuikius: ir energija butu taupoma, ir pastatus renuovuosiancios statybines organizacijos darbo turetu.
„Dar tikiuosi, kad naujoji Vyriausybe ives tvarka rajonu finansavimo sistemoje. Mat dabar vienos Savivaldybes papildomu lešu gauna pagal keliu ministeriju parengtas programas, o kitos nieko negauna. Tarp pastaruju – ir Plunge. Ji mat – neproblemine Savivaldybe, todel ir tokiu finansiniu injekciju iš ministeriju negauname“, – kalbejo mere.
