Į redakciją kreipėsi Plungės vairuotojai: nerimą kelia ne tik duobėtos miesto gatvės, jie kenčia ir dėl eismą ribojančios geležinkelio pervažos. Plungiškiai pavargo valandų valandas stovėti kamščiuose, ypač piko metu, ir laukti, kol prapūškuos traukinys.
Pagerintų darbą
Vairuotojai teiraujasi, ar bus tesėti rinkimų įkarštyje jiems duoti politikų pažadai – Plungėje, ties traukinių pervaža, statyti tunelį.
Telefonu kalbintas Plungės miesto taksi parko direktorius Vidmantas Srėbalius tikino, kad sutvarkyta pervaža labai pagerintų taksi darbą. Tačiau jis baiminosi – ar per dešimtmečius tebesprendžiamas galvosūkis dar labiau neapsunkins padėties. Pašnekovas minėjo, kad praėjusiais metais šalia pervažos pastatyti informaciniai stendai nepadeda reguliuoti transporto srautų, juose pateikta informacija ne visada atitinka realybę. Pervaža, uždaroma ir naktį, ir dieną, labai gaišina jo įmonės bei klientų laiką. „O kas gali garantuoti, kad pradėtos tunelio statybos pasibaigs laiku? Jei tokiais tempais ir projektuotojai ar rangovai dirbs, bijau, kad dar labiau nepablogėtų esama ir taip nekokia padėtis. Jau dabar klientai kenčia ir taksi darbas stringa, ypač, kai geležinkeliu pradedami vežti grūdai. Atrodo, kad ši kliūtis neišnyks dešimtmečius“, – sakė pašnekovas.
„Pirmuoju smuiku groja Savivaldybė“
Dėl triukšmo, vibracijos ir atskirties –
blogo susisiekimo su miestu – piktinosi ir vietos gyventojai. Nejaugi AB „Lietuvos geležinkeliai“ negali nieko padaryti, kad apsaugotų miestą nuo triukšmo ir vibracijos?
Pasak Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės r. agentūros vedėjos Irenos Latakaitės, prie geležinkelio pervažos padidėja išmetamų į atmosferą dujų kiekis (dėl susidariusių mašinų kamščių).
Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovo spaudai Vidmanto Gudo, kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ nėra tunelio po pervaža projekto užsakovas, todėl tikslios informacijos apie projektą suteikti negali. „Šių metų pavasarį UAB „Metroprojektas“ mums buvo pateikęs derinti „Plungės miesto Dariaus ir Girėno gatvės, kuri sutampa su rajoniniu keliu Nr. 3201 Truikiai – Prūsaliai, transporto mazgo su tuneliu po geležinkeliu parengimas“ projektą. Mūsų specialistai, išnagrinėję pateiktą medžiagą, grąžino projektuotojui tobulinti technologinę statybos organizavimo eigą, nes darbai turės būti vykdomi, nenutraukiant traukinių eismo“, – sakė V. Gudas.
Jis pridūrė, kad Kužių-Telšių-Kretingos geležinkelio linija buvo pastatyta 1924-1932 m. Plungės miesto išorėje. Todėl, jo įsitikinimu, atsakomybę dėl miesto padalinimo bei triukšmo ir vibracijos turėtų prisiimti institucijos, kurios sudarinėjo miesto plėtros planus.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis sakė, kad šiuo metu planuojamas 2014-2020 metų lėšų paskirstymas. Deja, šis plungiškių ilgai laukiamas objektas kol kas nėra įtrauktas į Valstybės prioritetinių objektų sąrašą, šitokio objekto statybai reikalingi parengiamieji darbai, bet šiuo atveju, pasak pašnekovo, „pirmuoju smuiku groja Savivaldybė“.
Reikia politinio sprendimo
VĮ „Telšių regiono keliai“ direktoriaus Romualdo Kačerausko tikinimu, ši kliūtis palaipsniui bus pašalinta. Šiuo metu vyksta diskusijos su Lietuvos automobilių kelių direkcija, pagal dabartinius preliminarius sutarimus VĮ „Telšių regiono keliai“ galėtų skirti dalį tikslinių lėšų kelio dangai tunelyje atstatyti. Visi darbai galėtų būti finansuojami iš Kelių priežiūros programos. Pasak pašnekovo, tokio masto objektams statyti būtini ir politiniai sprendimai, Savivaldybė projekto vykdyti be valstybės tikslinių lėšų gali būti nepajėgi.
Planai parengti – trūksta tik pinigų
Pasak Plungės r. savivaldybės administracijos direktorės Astos Beierle Eigirdienės, šio tunelio statybai parengtas ir Savivaldybės tarybos patvirtintas detalusis planas, jo įgyvendinimui trūksta tik pinigų. Tai yra keliolikos milijonų litų vertės projektas, tad didžiąją dalį lėšų turėtų skirti Vyriausybė.
Anot pašnekovės, AB „Lietuvos geležinkeliai“ prie šio projekto įgyvendinimo neprisideda. Minėta įmonė yra įrengusi informacines švieslentes, tačiau Savivaldybė dėl jų darbo yra gavusi nusiskundimų. Ji minėjo, kad pastačius tunelį, visiškai pasikeistų transporto srautų kryptys. Dar nėra koordinacinio centro, galinčio stebėti, kad švieslentėse atsispindėtų reali situacija. A. Beierle Eigirdienės nuomone, tunelis po geležinkelio pervaža yra ilgalaikės programos dalis, kuriai yra būtinos Vyriausybės lėšos.
Gavus finansavimą, darbai po 2 metų
Plungės r. savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Jocys tikino, kad tunelio projektas jau paruoštas, tačiau jo įgyvendinti be parengiamųjų darbų neįmanoma. Pirmiausia turėtų būti įrengta Dariaus ir Girėno g. bei Lentpjūvės g. sankirtoje žiedinė sankryža. Šis objektas turėtų būti įrengiamas Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšomis. T. Jocys prasitarė, kad kol kas dar specialistai neturi parengę techninio projekto.
Pasak pašnekovo, įgyvendinant projektą, būtų panaikintas įvažiavimas į Luknos g. iš Dariaus ir Girėno gatvės, todėl būtina suprojektuoti naują gatvę, jungiančią Dariaus ir Girėno bei Alanto gatves.
Visiems parengiamiesiems darbams kol kas nepaskelbti konkursai, kuriuos paskelbus galbūt iki kitų metų pavasario Savivaldybės specialistai sulauktų projektų. „Kitą vasarą, per žiemą parengus žiedinės sankryžos ir naujos gatvės projektus, bus pradėti vykdyti darbai. Tik juos įgyvendinus, galima pirkti tunelio rangos darbus. Todėl realu, kad, gavus finansavimą, tunelio statybos darbai prasidės 2015 metais“, – minėjo T. Jocys.
Ar būtina?
Ilgai laukiantiems geresnių eismo sąlygų plungiškiams vairuotojams kyla klausimų dėl žiedinės sankryžos įrengimo pagrįstumo. Ar tikrai ji būtina, o gal tai yra esminių darbų vilkinimas? Gal užtektų šią sankryžą reguliuoti šviesoforu? Įdomu, kodėl planuojami parengiamieji darbai vilkina didžiulį projektą?
Dariaus ir Girėno bei Lentpjūvės gatvių sankirtoje eismo intensyvumas nedidelis, mažas auto įvykių skaičius. Ar nepasistūmėtų darbai kiek greičiau, įrengus tik šviesoforą? Vairuotojus stebina tai, kad tokiame mažame mieste, Plungėje, atsiras žiedinė sankryža. Čia gi ne Vilnius ar Kaunas su keturiomis eismo juostomis.
UAB „Metroprojektas“ direktorius Vytautas Bajoras, projektavęs šį tunelį, tikino su nekantrumu laukiantis darbų pradžios. „Šis tunelis –
sveikintinas dalykas, mat negalima urbanistiškai miesto padalinti į dvi dalis. Objektas yra didelis, suprojektuotas buvo dar gruodžio mėn., kol kas mes nežinome, kodėl Savivaldybė nepradeda jo įgyvendinti. Žiedinės sankryžos mes neprojektavome, o neįsigilinus į skaičiavimus, esamą situaciją atsakyti, ar ji būtina, ar užtektų tik šviesoforo, sunku“, – sakė V. Bajoras.
