Tunelis: vieni džiaugiasi, kiti braukia ašaras

Lapkričio 29-oji plungiškiams buvo džiugi diena. Skambant muzikai ir plojimams iškilmingai atidarytas tunelinis viadukas po geležinkeliu Dariaus ir Girėno gatvėje. Tačiau džiaugėsi tikrai ne visi. Žemaitės gatvės 1-ajame name gyvenančių Kazimiero ir Reginos Leišių širdį kaustė kartėlis. „Skambėjo muzika, tiek garbingų ponų buvo susirinkę… Skaudu. Jei būtų pakėlę galvas, būtų pamatę, kad mūsų namas griūva“, – tokia nuotaika po didžiojo atidarymo lydi senjorus.

Įtrūko sienos
„Mano didžiausia klaida buvo, kad prieš kokius trejus metus neišstudijavęs projekto pasirašiau „sutinku“, – savo kaltę dėl esamos situacijos įžvelgė ponas Kazimieras.
Sutuoktiniai pasakojo, kad liepos pabaigoje, kai tunelio statybos persikėlė į vadinamųjų kareivinių pusę, pradėjus kalti polius, keliose vietose įtrūko jų namo siena. Šiek tiek vėliau, ėmus traukti įlaidus (detalių jungimo būdas – aut. past.), plyšiai praplatėjo. Matydami, kad namas griūva, plungiškiai iškart informavo darbus atliekančios akcinės bendrovės „Latvijas tilti“ atsakingus asmenis. Įmonė pasamdė ekspertą, padarė projektą, paskaičiavo, kiek kainuos darbai. Kadangi darbų užsakovė – Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD), jai ir buvo pateikta sąmata.
„Automobilių kelių direkcijai latvių apskaičiuota 98 000 eurų suma pasirodė per didelė. Mes ir patys suprantame, kad tikrai daug. Direkcija rekomendavo patiems susirasti, kas atliktų remontą. Radome. Jie paskaičiavo, kad taisymo darbai galėtų kainuoti apie 60 000 eurų. Bet bėda po vieną nevaikšto: išgirdęs, kad už darbus mokės direkcija, mūsų surastos statybos bendrovės vadovas imtis jų nesutiko – baiminasi, jog apmokėjimo gali tekti laukti kelerius metus“, – kalbėjo ponas Kazimieras.
K. Leišio manymu, idealiausia būtų, jei LAKD sumokėtų kompensaciją, bet šito daryti ji esą negalinti.
Plungiškių namas draustas, tad po pirmo sienų skilimo šeimininkai išsikvietė ekspertą, draudimo atstovus. „Draudikai apskaičiavo… 1 500 eurų. Bet aš tų pinigų neėmiau, vis tikiuosi, kad LAKD kaip nors atsiskaitys“, – nieko neslėpdamas pasakojo vyras.
„Matyt, baiminosi skandalo“
„2017 metais padarėme remontą viduje. Galvojome, paskutinį kartą susitvarkysime, o dabar vėl viskas iš naujo. Automobilių kelių direkcija nesako, kad netvarkys, bet artėja žiema…“ – nerimavo ponia Regina. „Iki tunelio atidarymo vis maitino pažadais, kad sutvarkys, bet… po atidarymo nelabai kas su mumis ir kalbėti benori“, – nuoskaudą liejo ir ponas Kazimieras.
Moteris prisiminė, kad likus kelioms dienoms iki tunelinio viaduko atidarymo jų namuose apsilankė keturi LAKD atstovai, dar kartą apžiūrėjo apgailėtiną kambarių būklę, bet kaip toliau spręsti problemą, niekas nepasakė. „Atvažiavo, nuglostė, vėl pažadėjo, matyt, baiminosi, kad skandalo nesukeltume per atidarymą“, – bandė juokauti žmonės.
K. Leišis kalbėjosi ir su vicemere Asta Beierle Eigirdiene. „Kaip supratau, mero pavaduotoja nebuvo įsigilinusi į šį klausimą. Žadėjo atvažiuoti ir išsiaiškinti, bet kol kas neatvyko“, – su kartėliu kalbėjo plungiškiai.
Komentarai
Pasikalbėti su vicemere „Plungei“ nepasisekė (A. Beierle Eigirdienė yra išvykusi į užsienį – aut. past.). Tačiau meras Audrius Klišonis telefonu sutiko pakomentuoti.
Savivaldybės vadovo žiniomis, namo savininko ir LAKD atstovų susitikimas vyko ne kartą. Ir per tunelio atidarymą jis pats kalbėjęs su direkcijos vadovu Vitalijumi Andrejevu. „Ten yra kai kurių niuansų dėl statybos legalumo ir tinkamumo. Mano manymu, derybos turi vykti geranoriškai iš abiejų pusių. O jei šalys nesutaria, ginčą spręsti belieka teisiniu keliu. Savivaldybei kištis į dviejų šalių derybas nereikėtų. Kiek žinau, atsakomybės niekas nesikrato“, – dėstė meras.
Komentaro paprašėme ir LAKD. Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas atsiuntė tokį atsakymą: „Plungėje vykdant projektą, LAKD gavo informacijos apie namo būklę šalia pastatyto tunelio. Nustatyta, kad namo priestatas neturi pamatų ir pastatas neatitinka esminių statinių reikalavimų. Rangovas, t. y. bendrovė „Latvijas tilti“, įvertino padėtį, pagelbėjo savininkui ir laikinai parėmė sienas. Taip pat įvertino galimus remonto kaštus, kad būtų galima situaciją aptarti su namo savininku. Kol sprendimai dėl namo tvarkymo ir atsakomybės nėra priimti, LAKD norėtų susilaikyti nuo platesnio komentaro.“
Dar kartą telefonu susisiekėme su ponu Kazimieru, gal kartais ledai pajudėjo? „Skambinau į direkciją. Pasakė, kad bendrovė, kurią susiradau, turi parengti projektą ir sąmatą. Bet tos įmonės vadovas nėra įsitikinęs, kad gaus pinigus už darbą, jei direkcijai sąmata vėl pasirodytų per didelė. Nežinau, ką jie sutars“, – pasakojo plungiškis.
Šioje situacijoje pasiguosti galima tik tuo, kad atsakomybės nesikratoma. Žinoma, norėtųsi, kad atsakomybės nesikratytų ir Savivaldybė. Ne finansinės, ne teisinės, o žmogiškosios – juk negalima leisti, kad žmogus vienas su jam nepakeliama problema ir širdgėla liktų. Juk jei ne tunelio statybos, jo namas gal dar šimtą metų būtų stovėjęs.
Sakoma, kad Kalėdos – stebuklų metas. Gal stebuklas įvyks?