„Tuoj kalbėsime apie Rietavo vietos atminimo akmenį“

Didžiulė diskusija kovo 17-osios Rietavo savivaldybės tarybos posėdyje kilo prieš pritariant gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo planui. Išsakyta įvairiausių nuomonių, pasiūlymų, pastebėjimų, išrėžta net politinė prakalba. Visiems išsikalbėjus įvyko, kaip galima sakyti, beprecedentis Savivaldybės taryboje balsavimas: aštuoni vietos politikai sprendimui pritarė, septyni – susilaikė.

Rietavo savivaldybės taryboje dauguma sprendimų priimama vienbalsiai. Šiam taip ramiai „prasprūsti“ nepavyko. Politikus išjudino sentimentai nematerialiajam paveldui – kaimų pavadinimams.
Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkui Albinui Maslauskui perskaičius sprendimo projektą – siūlyti panaikinti Rietavo seniūnijos Stalgo kaimą, jo teritoriją priskiriant Pyvorų kaimui, Tverų seniūnijos Vėlaičių I kaimą – jo teritoriją priskiriant Adomaičių kaimui, ir pakeisti Vėlaičių II gyvenamosios vietovės pavadinimą į Vėlaičius – pirmasis žodžio paprašė Arturas Kungys. „Darbietis“, apgailestaudamas dėl kaimų ir sodybų tuštėjimo meto, prisiminė, kad net sovietų laikais atliekant melioracijos darbus buvo stengiamasi išnykusio vienkiemio ar kaimo vietoje palikti atminimo ženklą – ąžuolą, obelį, kryžių ar koplyčią. „Šaltai atsisveikiname su išnykusiais kaimais. Aš nieko prieš, bet žmonės ieško savo šaknų. Siūlyčiau labai gerai pagalvoti, kaip – gal lauko rieduliu – įamžinti buvusio kaimo vietą. Oginskių kunigaikščių dvarus stengiamės išsaugoti, o vietovės, kuriose dirbo, statė, vaikus augino vargšai mužikėliai, pasmerktos užmiršti“, – dėstė A. Kungys.
Juozas Barsteiga domėjosi, ar ne per daug skubama su tais kaimų pavadinimų naikinimais, nes neseniai Vilniuje vyko konferencija, kurioje buvo kalbama apie išnykusių kaimų pavadinimų išsaugojimą. Politikas norėjo sužinoti Vyriausybės atstovės Telšių apskrityje nuomonę. Į diskusiją įtraukta Loreta Bagdonavičienė pastebėjo, kad šiuo klausimu turi apsispręsti savivaldybių tarybos, nes Vyriausybė aiškaus reglamento priėmusi nėra. Atstovė kalbėjo, kad pasaulyje keičiasi net valstybių ribos, pavadinimai ir nieko neatsitinka, todėl negalima prisirišti prie vieno objekto.
Pasigedusi žemėlapių, kuriuose būtų galima pamatyti, kurie kaimai konkrečiai naikinami, socialdemokratė Virginija Jakavičienė priekaištavo, kad nepakankamai pasiruošta posėdžiui.
Meras Antanas Černeckis tikino, kad pasiruošta puikiai, tik posėdžiautojai esą neįsiskaito į sprendimo projektą, nes nė vienas kaimas nedingsta – keičiamos jų ribos. Savivaldybės vadovo teigimu, jau komitete buvo priimta moralinė nuostata, kad reikia saugoti kaimus, nesvarbu, yra gyventojų ar ne.
Jonas Rėkašius pastebėjo, kad savivaldybės teritorijoje yra du Užpelių ir du Patyrio kaimai. Tiesa, jie skirtingose seniūnijose. Anot mero, jei būtų kitaip, specialiosioms tarnyboms, skubančioms pagal iškvietimą, dėl to kiltų problemų.
Nuomonė ėjo po nuomonės, kol galiausiai visą politinę prakalbą išrėžė vicemeras Jonas Eugenijus Bačinskas. Akcentavęs, kad kaimų nykimas yra regioninės Lietuvos nykimas, politikas kalbėjo: „Per šešiolika Rietavo savivaldos metų sumažėjo keliais tūkstančiais gyventojų. Ne senukai išmirė – išėjo ištisos šeimos su mažais vaikais. Artėja rinkimai, visi politikai, čia pretenduojantys kur nors, turi atsakyti į klausimą, ką padarė per kelias Seime praleistas kadencijas, kad regionuose nesumažėtų žmonių. Kokius konkrečius žygius asmeniškai padarė? Tuoj pradėsime kalbėti apie Rietavo vietos atminimo akmenį. Rietavas, Plungė, Telšiai, Mažeikiai nyksta. Didėja tik Vilnius, Kaunas, Klaipėda. Einama link to, kad Lietuva būtų tik tuose miestuose. Turime būsimus Seimo narius pastatyti į vietą, kad jie dirbtų mums.“
Galiausiai, po dvidešimties minučių diskusijų, susigriebta, kad sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas dar 2015 metais, o dabar keičiama tik jo formuluotė. Pasak mero, ginčas kilo dėl to, kad problema šiuo metu labiau išryškinta viešoje erdvėje, ir tarybos nariai sureagavo, kad kažkas gali būti ne taip.
Kaip jau minėjome, sprendimas priimtas aštuoniems tarybos nariams balsuojant už, septyniems – susilaikius.