Ši vasara prūsališkiams išskirtinė: Prūsalių bendruomenė „Liepupė“ mini 5 metų įkūrimo sukaktį. Laikotarpis galbūt ir nelabai ilgas, tačiau atlikti darbai rodo, kad ši bendruomenė nuveikė išties nemažai. „Net patys nepajutome, kaip praėjo tie metai, esame labai sau reiklūs, kupini idėjų. Džiaugiamės, jog kiekvienais metais prūsališkius galime pakviesti vis į kokį nors naują atidarymą. Šiemet buvo poilsio ir pramogų zonos pristatymas“, – kalba „Liepupės“ pirmininkė Vida Laurinkienė.
Prūsalių bendruomenei „Liepupė“ V. Laurinkienė vadovauja nuo jos įkūrimo pradžios. Ir nieko keisto – juk būtent ši moteris ir buvo viena iš pagrindinių iniciatorių steigiant prūsališkius vienijančią organizaciją. Pirmininkė mena, kad kai buvo sprendžiama, kokį pavadinimą duoti bendruomenei, apsispręsta dėl Liepupės – upelio, tekančio per Prūsalius, – vardo. „Juk upė asocijuojasi su veržlumu, tėkme. Tokie – nestovintys vietoje – norėjome būti ir mes. Manau, kad pavyko“, – sako Vida.
Išties Prūsalių bendruomenė gali girtis savo narių organizuotumu, vienybe, aktyvumu. Būtent dėl to „Liepupė“ sėkmingai gyvuoja. „Turiu be galo nuostabią ir darbščią komandą, kuri nestokoja idėjų. Juk ir dirbti yra lengviau, kai turi tikslą. Mūsų žmonių iniciatyvas kartais net reikia pristabdyti. Visada sakau, kad jei norime dirbti ilgai, viską reikia daryti apgalvotai, nuosekliai“, – mano pirmininkė.
Per tuos penkerius bendruomenės gyvavimo metus kiek įgyvendinta įvairių projektų, V. Laurinkienė jau ir nebesuskaičiuoja. Džiaugiamasi, jog darbų apimtys pamažu auga. „Vieną net europinį projektą įgyvendinome – Prūsaliuose įrengėme poilsio ir pramogų zoną prie Malūno užtvankos. Neseniai visus kvietėme į atidarymą“, – primena bendruomenės pirmininkė. Taigi prūsališkiai turi vietą, kurioje gali smagiai leisti laiką: poilsio zonoje stovi pavėsinės, persirengimo kabina. Šią laisvalaikio oazę prižiūri patys bendruomenės nariai.
„Liepupė“, skirtingai nei kitos rajono bendruomenės, negali pasigirti turinti daug viešųjų erdvių, kuriose galėtų įgyvendinti savo iniciatyvas, tačiau geranoriškas vietos žmonių, kai kuriais atvejais ir rajono valdžios, požiūris leidžia sklandžiai dirbti: prūsališkiai bendrauja ir bendradarbiauja tarpusavyje. Dėl to pavyko Prūsaliuose darželio teritorijoje įrengti sporto aikštyną jaunimui, bendruomenė pasistengė, kad kaime atsirastų ir tinklinio aikštelė.
Prūsalių bendruomenė kūrėsi, kaip pirmininkė sako, ant plyno lauko, nes savo patalpų neturėta, kaimyniškai prisiglausta Prūsalių darželio patalpose. Džiugu, kad šiandien, skaičiuodama gyvavimo penkmetį, „Liepupė“ jau kurį laiką turi savo namus. V. Laurinkienė juokauja, jog „Liepupė“ yra… pogrindžio bendruomenė, kadangi jos patalpos yra įkurdintos Prūsalių parduotuvės pusrūsyje. Bendruomenės namų atidarymas įvyko 2016 metų pavasarį. Už galimybę turėti savo kampą „Liepupė“ dėkinga privatiems žmonėms: patalpų panaudos sutartis sudaryta dvidešimčiai metų.
Šiuo metu „Liepupė“ vienija 72 „mokestinius“ narius, tačiau bendruomenei prijaučiančių ir įsijungiančių į jos veiklą yra ir daugiau. Ypač širdį pamalonina tai, jog į bendruomenės kvietimus atsiliepia buvę prūsališkiai. „Smagu girdėti žmones sakančius, kad čia, Prūsaliuose, jų šaknys, kad čia jie nori sugrįžti. Tokių žmonių, kaip aš vadinu, brangakmenių, kurie čia gimė, užaugo ir liko gyventi, ne tiek daug pas mus ir belikę“, – susimąsto Vida.
V. Laurinkienė pastebi, jog jų tikslas yra ir draugiškai sugyventi, ir į bendruomenės organizuojamus renginius įjungti kuo daugiau vietos žmonių, taip pat ir Prūsaliuose gyvenančias ukrainiečių šeimas: pastarieji, panašu, atsiliepia į tokį prūsališkių kvietimą.
Bendros pavasarinės talkos, įvairios išvykos, renginių, edukacijų organizavimas savo žmonėms – tai, kuo gyvena Prūsalių bendruomenė. „Artėja rugsėjis, vėl po trumpų atostogų rinksimės ir spręsime dėl būsimos veiklos. „Liepupė“ gyvuoja ir gyvuos“, – tikina Vida.
Kad ir kaip pirmininkė brangintų bendruomenę, tačiau užsimena, jog ateinantį pavasarį po ataskaitinio „Liepupės“ susirinkimo trauksis iš einamų pareigų. „Dirbant nuoširdžiai bendruomenės labui reikia atiduoti brangiausią savo turtą – laiką, kurio jau niekas nesugrąžins. O jei nori dirbti iš širdies, reikia labai daug jo atiduoti. Esu labai laiminga, jog turiu nuostabų vyrą, kuris neprieštarauja mano veiklai bendruomenėje, netgi visur mane nuveža, padeda reikalui esant. Tačiau dabar tas laikotarpis, kai norisi to laiko daugiau skirti sau, noriu sugrįžti į savo rožynus, kiemą, daugiau laiko skirti šeimai. Tarp bendruomenės narių tikrai matau žmonių, kurie galėtų mane pakeisti“, – paaiškina V. Laurinkienė, patikindama, jog visiškai atsiriboti nuo bendruomenės tikrai neketinanti – savo patirtimi ir patarimais, jei tik reikės, pagelbėsianti būsimam „Liepupės“ vadovui.
Vidos manymu, naujas žmogus – tai naujos idėjos, naujos įžvalgos, taigi kaita reikalinga. „Turi degti, spirgėti tuo, ką darai“, – sako pirmininkė.
