Kiekvienų metų pradžioje Mažeikių turistų klubo nariai pamini organizacijos įkūrimo metines. Šiais metais klubui sukanka keturiasdešimt aštuoneri metai.
Fizinis aktyvumas, bendravimas ir noras pažinti tiek Lietuvą, tiek užsienio šalis – tokie pagrindiniai norai bei siekiai vienija beveik pusę amžiaus gyvuojančio klubo narius.
Klubo ištakos – skaitykloje
Oficialia Mažeikių turizmo klubo (tik vėliau organizacija įgijo Mažeikių turistų klubo pavadinimą) įkūrimo data įvardijama 1977 metų sausio 19 d., kai Mažeikių centrinės bibliotekos skaitykloje rajono turizmo mėgėjai susirinko aptarti savo veiklos. Tada kalbėta apie tai, kad rajone atsiranda vis daugiau turistų, aptartos įvykusios vandens turizmo entuziastų kelionės Lietuvos upėmis bei įdomi kelionė Urale Jeruzanės upe. Kalbėta apie tuo metu jau buvusį motociklų turizmo mėgėjų sambūrį. Žodžiu, buvo noro ir prielaidų kurti ir aktyviai laisvalaikį leisti mėgstančius žmones vienijančią organizaciją – turistų klubą.
Tad tą pačią 1977 metų sausio 19 dieną buvo sudaryta klubo taryba, išrinkta penkių žmonių valdyba, kurios pirmininku tapo tuometinio Avalynės fabriko inžinierius-energetikas Eugenijus Butkus. Steigiamajame klubo susirinkime dalyvavo ir Respublikinės turizmo ir ekskursijų tarybos atstovas Rimantas Gogelis. Svečias ne tik atsakė į turistams kilusius klausimus, bet ir pasidalijo įspūdžiais iš kelionių po Čiukotiją, Kaukazo kalnus.
„Iš pradžių net savo patalpų neturėjome, rinkdavomės į susirinkimus V. Burbos gatvės skverelyje, kur aptardavome aktualijas, vėliau į Avalynės fabriką. Tada dažniausiai blaškėmės po buvusias Sovietų Sąjungos respublikas, nes į kitą užsienį niekas mūsų neišleisdavo, grupelėmis mes vykdavome į tokias keliones kartą ar du per metus. Labiausiai man įsiminė kelionė su Eugenijumi Butkumi į Altajų, kur leidomės kalnų upėmis iki miesto įdomiu pavadinimu Cukrinis kalnas“, – prisiminė Antanas Meškys, kuris klubo nariu tapo praėjus vieniems metams nuo organizacijos veiklos pradžios.
Turizmas praplečia pasaulėžiūrą
Tuo metu klube buvo apie 20 narių, tačiau buvo labai daug prijaučiančių. Turistai pagal pomėgius buvo susiskirstę į vandenininkus, kalniečius, pėsčiuosius ir mototuristus.
„Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau nukreipėme savo keliones į tas šalis, kuriose anksčiau negalėjome lankytis.
Jau tada aplankiau Japoniją, Kubą. Keliavau po Nepalą, kur žygiavome į kalnus, lipome iki 5300 metrų aukščio virš jūros lygio – tiek galima keliauti be palydovų – šerpų.
- Meškys ne tik 47 metus yra klubo narys, bet 3 metus buvo jo vadovu. Į klausimą, ką žmogui duoda turizmas, pašnekovas atsakė nedvejodamas: „Pasikrauni energijos, pamatai svieto, prasiplečia pasaulėžiūra ir įsitikini, kad Lietuvoje nėra blogai gyventi – mes tik be reikalo dejuojame. Pavyzdžiui, Nepale žmonės gyvena ant akmens, nieko neturėdami, ir nedejuoja.“
Pasak pašnekovo, šiuo metu jį labai traukia nuvykti į Mongoliją. Tokios, vadinkime, atšiauria gamta pasižyminčios šalys kaip Švedija ir Norvegija Antano aplankytos po kelis kartus. O noras pamatyti tikrą laukinę gamtą, „neapsėstą“ turistų, išlieka.
Po E. Butkaus Mažeikių turistų klubui 10 metų vadovavo Gražina Kulvelienė, po to Rita Lidžiūtė, A. Meškys, o šiuo metu antrą kadenciją vadovo pareigas eina Andrius Laurinavičius.
Tuos, kurie keliavo anuo laiku, tuos, kurie keliauja dabar arba domisi turizmo istorija, su mažeikiškių turistų klubo veiklos pradžia supažindina 2021 metais išleista E. Butkaus knygelė „Sportinis turizmas Mažeikiuose 1975–1991“.
Tęsia žygį „Jūrtakos“ trasa
Mažeikiškiai turistai savo gimtadienių neužmiršta ir pamini kaip ir dera turistams – išvykomis, žygiais. Pernai minėdami 47-ąjį klubo gimtadienį jie aplankė Joniškio žydų sinagogas bei šiame mieste veikiantį įspūdingą Krepšinio muziejų. Šiemet 48-ojo gimtadienio proga surengė žygį per Falsbergo mišką iki Leckavos, kur Vadaksties upės slėnyje jų laukė tradicinė turistinė košė ir tortas.
Beveik dvidešimt metų klubo veikloje dalyvaujantis ir šiuo metu jam vadovaujantis A. Laurinavičius viena pagrindinių pastarųjų metų klubiečių veiklų įvardijo žygius Baltijos pajūrio trasa „Jūrtaka“ (lietuviškai „Jūrų takas“). Visas „Jūrtakos“ maršruto ilgis yra apie 1,4 tūkst. kilometrų. Lietuvos teritorija šis takas driekiasi daugiau nei 200, Latvijoje – 580, Estijoje – 620 kilometrų. Ankstesnių žygių metu klubo žygeiviai jau buvo įveikę maršrutą nuo Nidos iki Ventspilio, o praėjusių metų kovo mėnesį įveikta Latvijos pajūrio trasa nuo Ventspilio iki Kolkos rago.
„Rugpjūtį tęsėme šį pėsčiųjų žygį, per keturias dienas įveikę 110 kilometrų, nužygiavome nuo Kolkos rago iki Baltos kopos Latvijoje. Vasarą visi norėjo keliauti pajūriu, tad susibūrė net dvidešimties žmonių kompanija. Patį žygio smagumą sunku nupasakoti: kiekviena pajūrio tako atkarpa savitai graži. Tokiuose žygiuose ir kiekviena diena skirtinga: pajūris tai akmenuotas, tai nepraeinamas, tai su skardžiais kaip, pavyzdžiui, prie Jūrkalnės, tai itin smėlingas“, – pasakojo A. Laurinavičius.
Šiais metais mažeikiškiai turistai planuoja nužygiuoti dar du „Jūrtakos“ etapus. Į žygius Baltijos pajūrio trasa jie planuoja leistis kovo mėnesį bei per Jonines ir pasiekti Latvijos ir Estijos sieną.
Lanko narių gimtines
Praėjusiais metais Mažeikių turistų klube gimė graži idėja: aplankyti klubo narių gimtuosius kraštus, kiek kitomis akimis pamatyti jau žinomas vietas, susipažinti su tomis, kuriose jie dar nėra buvę, ir geriau vienas kitą pažinti.
Taip jau aplankyta Plungė, Pakruojis, dviračiais nuriedėta į Knabikų kaimą Mažeikių rajone. Artimiausiuose planuose numatyta aplankyti Telšius.
„Kiekvienas klubo narys aplankyti ir aprodyti savo tėviškę ruošiasi savarankiškai ir, kai jaučia, kad yra pasirengęs, paskelbia, suderina kelionės datą. Tokiose kelionėse po mūsų šalies vietas pamatai, kokioje gražioje erdvėje mes gyvename. Be to, kiekvienas iš čia kilęs klubo narys „ištraukia“ ir bendraminčiams pristato tokį momentą ar tokią vietą, kurios tu pats paprasčiausiai neužčiuopsi ar savarankiškai nerasi“, – sakė A. Laurinavičius.
Kandidatavimas trunka metus
Praėjusiais metais mažeikiškiai turistai, minėdami Pasaulinę turizmo dieną, surengė žygį nuo vieno iki kito Mažeikių rajono krašto: nuo tilto per Uogio upelį iki Ventos ir Vadaksties upių santakos. Tokį penkiasdešimties kilometrų pėsčiųjų žygį planuojama pakartoti ir šiais metais. Ateities planuose ir jau tradiciniais tapę kalėdiniai žygiai miške, žygiai dviračiais.
Vien Lietuva mažeikiškiai neapsiriboja. Keliaudami individualiai jie aplanko ir kitas šalis. Pavyzdžiui, pernai vienas iš klubo narių keliavo po Italijos Dolomitines Alpes. Pasak A. Laurinavičiaus, visų narių maršrutai kol kas nėra užtvirtinti, nes dauguma dar derina atostogų laiką. Bet jau aišku: didžiausias aktyvumas numatytas vasaros mėnesiais.
Šiuo metu Mažeikių turistų klube yra 34 nariai ir 6 kandidatai. Pasak A. Laurinavičiaus, tapti klubo nariu nesudėtinga. Vienus metus būsimasis narys turi kandidato statusą: klubo senbuviai stebi, kaip jis elgiasi kelionių ir renginių metu, kaip plauna katilus, kaip bendrauja ir panašiai, o metų pabaigoje per klubo ataskaitinį susirinkimą balsuojama ir priimama į narius.
Nuotr. iš Mažeikių turistų klubo archyvo
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
