„Turite 880 tūkstančių eurų nuostolį, atvedėte įmonę į bankrotą, bet apie tai nekalbate“

Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Rimantas Adomaitis į jungtinį posėdį susirinkusiems Plungės rajono savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir Vietos ūkio ir ekologijos komitetams pristatė įmonės 2016-ųjų veiklos ataskaitą. Tiesą sakant, politikų ji nesužavėjo, ypač – bankrotan varantis prie milijono artėjantis nuostolis.

R. Adomaičio pateiktas 2016 metų veiklos pristatymas buvo gana aptakus, jame menkai teatsispindėjo įmonę gramzdinančios
finansinės problemos.
TRATC-o vadovas pasakojo, kad pernai maždaug 10 procentų mažėjo atliekų srautas, tam įtakos turėjo gyventojams išdalyti šiukšlių rūšiavimo konteineriai, įrengtos žalienų surinkimo aikštelės ir kitos į sistemą įdiegtos priemonės. „Kadangi mažėjo srautas, mažėjo ir mūsų pajamos. Ypač dėl to, kad į sąvartyną vietoj 35 tūkstančių tonų atliekų bepateko tik 14,5 tonos, o tai yra tik 0,04 procento nuo bendro kiekio. Galima sakyti, kad visomis šiukšlėmis pasirūpino uždaroji akcinė bendrovė „Veistas“, eksploatuojanti mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginius“, – kalbėjo R. Adomaitis.
51 proc. „Veisto“ apdorojamų atliekų sudaro biologiškai skaidžios. Jos paverčiamos dujomis ir stabilatu, kuriuo uždengiamos į sąvartyną patenkančios šiukšlės. Likusią dalį atliekų „Veistas“ išveža deginti į Klaipėdoje esančią įmonę „Fortum“.
„Atliekas tvarkome aukščiausiu lygiu. Jų, galima sakyti, nebepatenka į sąvartyną. Aplinkosaugos aspektu viskas puiku, bet mums – finansiškai nuostolinga. Jei šiukšlės keliautų į sąvartyną, pinigai liktų mums, o dabar turime mokėti „Veistui“. Be to, 52 tūkstančių eurų negavome iš savivaldybių, dar 15 tūkstančių buvome suplanavę už asbesto atliekų sutvarkymą, bet ir jų nebuvo. Rinkliavos surenkame 83 procentus, paskui kreipiamės į išieškotojus“, – dėstė TRATC-o direktorius.
R. Adomaitis užsiminė ir apie tai, kad iš atvežamų šiukšlių galėtų atskirti apie 9 tūkstančius tonų tokių, kurios tinka kūrenti. Tačiau Plungėje šitokios nenaudojamos, tad ir neatskiriamos.
Po veiklos pristatymo pirmoji savo pasipiktinimą išsakė Savivaldybės tarybos opozicijos lyderė Asta Beierle Eigirdienė: „Pasakojate taip, lyg pas jus viskas būtų gerai. Turite 880 tūkstančių eurų nuostolį, atvedėte įmonę į bankrotą, bet apie tai nekalbate. Vien pernykštis nuostolis – 323 tūkstančiai. Kodėl laiku neatidaryta 7-oji sąvartyno sekcija, kodėl „Veistui“ leidžiate pusę atliekų vežti deginti, mokate jiems didžiulius pinigus ir patiriate tokį nuostolį? Negi neįmanoma kažkaip pigiau, taupiau tvarkytis?“
R. Adomaitis jai atsakė: „Iš Jūsų, kaip opozicijos atstovės, būtent tokio tono ir tokių priekaištų ir tikėjausi. Sąvartyno plėtra nėra mūsų siekiamybė. Norime kuo daugiau atliekų sutvarkyti, kuo mažiau krauti jų į kaupus, o tai, žinoma, kainuoja.“
Panašios nuomonės kaip A. Beierle Eigirdienė buvo ir Robertas Endrikas: „Jūs taip sudėtingai vadovaujate įmonei, taip viską stabdote. Ar dar ilgai tempsite tą TRATC-o agoniją?“ Politikas R. Adomaičiui priekaištavo, kad Savivaldybės taryba, gelbėdama bendrovę, jau ir didesnius įkainius patvirtino, tačiau TRATC-as net jų nesugeba susirinkti, dar net pranešimų apie rinkliavą paslaugos gavėjams išsiuntinėti neįstengė.
Pasak R. Adomaičio, pakeitus rinkliavos skaičiavimo metodiką ir įkainius, teko įdiegti naujas kompiuterines programas, o tam reikia laiko. „Be to, nemanykit, kad naujasis įkainis bus labai naudingas. Esu įsitikinęs, kad ta dvinarė rinkliava yra ydinga, mes jai nepasiruošę, tad jos įvedimas – lyg lindimas į dilgėles“, – aiškino direktorius. R. Endrikas jam atsakė: „Vienanarė rinkliava jums blogai, dvinarė – blogai. Pikta ir gėda klausytis apie tą lindimą į dilgėles. Lyg ne patys tos dvinarės rinkliavos norėjote, ne patys konsultantus naujai metodikai rengti samdėte.“
„Nors nuolat samdote juridines firmas, kurioms išlaidos jau išaugusios iki 14 tūkstančių eurų per metus, jūs vis tiek visur ir viską „prakliurkinate“. O patys apskritai ar ką bedirbate?“ – neatlyžo A. Beierle Eigirdienė.
Komitetų nariai konstatavo: TRATC-o veiklos rezultatai nedžiugina. Taip, perdirbdama ir sudegindama kone visas atliekas, įmonė atitinka ir netgi viršija europinius rodiklius, bet tai pernelyg brangiai kainuoja. Blogiausia, kad kaštai vis didėja, o kartu – ir nuostolis pampsta. Anot politikų, šiukšlės tvarkomos puikiai, tačiau tai – prabanga, kurią vargu ar galime sau leisti.
R. Endriko nuomone, TRATC-e dedasi negeri dalykai, kuriuos geriausiai išaiškintų įmonėje atliktas veiklos auditas. Gal ir taip, bet tam nepritaria kitos savivaldybės, o viena Plungė imtis tokios apimties tikrinimo nepajėgi.