Turizmo forumas, skirtas tradiciniams amatams ir edukacijoms

Gruodžio 14 dieną Žemaitijos nacionalinio parko (ŽNP) direkcija organizavo turizmo forumą „Tradiciniai amatai, edukacijos Žemaitijos nacionaliniame parke“. Jame dalyvavo 35 produktų ir paslaugų teikėjai, ŽNP darbuotojai, taip pat besidomintys amatais ir edukacijomis. Renginys vyko Platelių tradicinių amatų centre advento laikotarpiu, prieš didžiąsias metų šventes, kai verta prisiminti senąsias mūsų tradicijas.

Forumas prasidėjo čirvinių blynų edukacija, kurią pristatė ŽNP direkcijos visuomenės informavimo specialistė Daiva Vaškienė. Dalyviai ragavo Daivos ant senovinės tradicinės krosnies tarpukario laikų vartomoje keptuvėje iškeptų čirvinių blynų, skanaudami bitininko Donato Abručio įvairių rūšių medaus ir bičių duonelės, žolininkės ir tautodailininkės Vaivos Jundulaitės-Kosienės paruoštos žolelių arbatos.
D. Vaškienė pristatė ne tik čirvinių blynų edukaciją, kurią užsisako vis daugiau atvykstančių į parką tiek moksleivių, tiek suaugusiųjų grupių, bet ir kitas edukacijas, kurios siūlomos Tradicinių amatų centre: žvakių liejimą iš vaško, tradicinio mielinio pyrago kepimą, Užgavėnių kaukių gaminimą ir pan.
ŽNP direktoriaus pavaduotojas Giedrius Norvaišas pasveikino renginio dalyvius, įteikė pažymėjimus resertifikuotiems produktų ir paslaugų teikėjams. Žemaitijos nacionalinis parkas yra Europos darnaus turizmo saugomose teritorijose chartijos narys, į ją priimtas 2013-aisiais. Narystė suteikiama penkeriems metams, kuri vėliau, jei saugoma teritorija atitinka reikalavimus, vėl gali būti pratęsta, tad G. Norvaišas pakvietė visus ruoštis kitų metų pavasarį Europos parkų darnaus turizmo chartijos ekspertų viešnagei. Jie spręs dėl ŽNP resertifikavimo šioje organizacijoje.
Bitininkas D. Abrutis savo ūkyje „Medaus klėtelė“ Mačiūkių kaime svečius vaišina įvairių rūšių medumi, pasiūlo išbandyti apiterapijos (lot. „apis“ – bitė + gr. „therapeia“ – gydymas; tai gydymo ir profilaktikos metodai, kai naudojami bičių gaminami ir surenkami produktai) namelį. Čia užsukantys lankytojai gali įsigyti jiems patikusio medaus, kitų bičių produktų. Šiemet mačiūkiškio lipčiaus medus pelnė aukščiausią įvertinimą Lietuvoje, bitininkas už tai apdovanotas diplomu. D. Abrutis gali ilgai ir vaizdingai pasakoti apie bičių gyvenimą, jų naudą, iš skirtingų augalų suneštą medų ir kuo jis kvepia. Tą įdomiai pateikė savo pranešime, atsakydamas į susirinkusiųjų klausimus.
Žolininkė ir tautodailininkė V. Jundulaitė-Kosienė iš Visvainių kaimo pristatė savo kartu su seserimi Nijole Makiejeviene įkurtame ūkyje „Miško sodai“ vykdomas edukacijas. Kadangi 2017-ieji paskelbti Tautinio kostiumo metais, Vaiva atvykusiesiems siūlo 2 valandų edukacinę programą, kurios metu ji savo dirbtuvėje, kurioje stovi audimo staklės, įvairūs rakandai, reikalingi audimui, pristato tautinį žemaitišką kostiumą. Paskui kiekvienas užsiėmimo dalyvis gamina lėlytę, ją aprengia tautiniu kostiumu ir pasiima su savimi.
Tautodailininkė natūraliais dažais, gaunamais iš augalų, dažo vilną, audžia tradicinius grindų takus. Tam suteiktas tautinio paveldo sertifikatas. V. Jundulaitė-Kosienė norinčiuosius ne tik moko austi, bet ir pati mezga, įvairiaspalviais dažais tapo savo pasiūtas linines sukneles, tunikas, šalikus.
Kita visvainiškės siūloma edukacinė programa – apie darželio ir prieskoninius augalus, kuriuos ji augina savo ūkyje esančioje augalų kolekcijoje.
Turizmo forumo dalyviai buvo supažindinti ir su ŽNP direkcijos vykdomais projektais.
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Kuprelytė pristatė įgyvendintą projektą „Žemaičių žemės lobiai – tradicinis žemaičių kostiumas“, akcentuodama žemaičių moterų tautinio kostiumo išskirtinumą: dominuoja raudona spalva ir išilgi dryžiai, brangių skarų ir karolių gausa. Marškiniai papuošti ornamentais, išdėstytais ant rankogalių, ties užsegimu, apykakle. Sijonai dryžuoti, ryškiaspalviai, dažniausiai vyraujančios raudonos spalvos. Prijuostės taip pat išilgai dryžuotos. Liemenės smulkiai ir stambiau languotos bei skersadryžės, trumpos, durtos aukštai po krūtine ir smulkiai klostytos.
Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rovena Augustinė kalbėjo apie tarptautinį projektą „LLI-010 Gamtinio turizmo pritaikymas visiems (UniGreen)“. Jį įgyvendinant Platelių ežero apžvalgos aikštelė bus ne tik sutvarkyta, bet ir pritaikyta regos ir judėjimo negalią turintiems lankytojams. Po rekonstrukcijos darbų iki kitų metų pavasario čia atsiras nauja danga, pandusai, turėklai, dviračių stovai, suolai, taktilinis ir kiti informacijos stendai. Taip pat numatoma paruošti ir išleisti pažintinių takų žemėlapius, lankstinukus ir suvenyrus, pritaikytus ir žmonėms, turintiems regos negalią, taip pat organizuoti gidų kursus ir praktinius mokymus projekto partnerių specialistams, vietos turizmo paslaugų teikėjams ir verslininkams. Spalio mėnesį buvo surengta konferencija apie turizmo sektoriaus pritaikymo neįgaliems žmonėms galimybes, kurioje savo gerąja patirtimi dalijosi ekspertai iš Latvijos, Suomijos, Lietuvos.
Tarptautinio projekto „Darnus kietųjų lapuočių miškų valdymas – darnaus turizmo vystymo praktika“ įgyvendintą ir numatomą įgyvendinti veiklą pristatė šio projekto vadovė Viktorija Rumšaitė. Ji pademonstravo vieną dalį planuojamo sukurti 10 minučių filmo apie Žemaitijos nacionalinį parką, pasidžiaugė, kad buvo suorganizuotos dvi pažintinės išvykos į Švediją, pastatytas vienas informacijos terminalas prie Šaltojo karo ekspozicijos, kitas stovės prie Platelių lankytojų centro. Iki kitų metų liepos 1 dienos Liepijų miške ketinama įruošti pažintinį taką, dirbama rengiant paukščių stebėjimo vietos prie Ilgio ežero projektą.
Lankytojų aptarnavimo skyriaus gidė Aušra Brazdeikytė savo pranešime „Žemaitijos nacionalinio parko lankytojai 2017 m.“ pasidžiaugė, kad lankytojų skaičius 2017 metais Žemaitijos nacionaliniame parke, palyginti su 2016-aisiais, padidėjo ir viršijo 152 tūkstančius. Lankomiausias ŽNP objektas Šaltojo karo ekspozicija, kaip ir pernai, sulaukė apie 35 tūkstančių žmonių. Auga susidomėjimas edukaciniais užsiėmimais Tradicinių amatų centre ir gamtoje, atsiranda naujų produktų ir paslaugų teikėjų.
2017 metų rugpjūčio mėnesį „Sorbumgroup“ ekspertų atlikto tyrimo (apklausta 500 respondentų) duomenimis, apie 93 proc. apsilankiusiųjų Žemaitijos nacionaliniame parke liko patenkinti apgyvendinimo paslaugų kokybės ir kainos santykiu. Net 73 proc. į parką atvyko, nes norėjo pailsėti prie ežero. Populiariausi ŽNP objektai yra Šaltojo karo ekspozicija, kurią apžiūrėjo ar ketino apžiūrėti apie 41 proc. turistų, ir pėsčiųjų bei dviračių takai, kuriuos aplankė ar ketino aplankyti apie 38 proc. turistų.
Baigiasi dar vieneri metai. Tikimės, kad 2018-ieji bus ne mažiau sėkmingi sutelktai įgyvendinant naujas idėjas turizmo srityje Žemaitijos nacionaliniame parke.