Nors iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo (jie vyks spalio 9-ąją), ne vienas žmogus dar svarsto, ar eiti balsuoti, o jei eiti, tai už kurį kandidatą atiduoti savo balsą. Norinčiųjų į parlamentą Plungės vienmandatėje rinkimų apygardoje – net septyni. Visi jie Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė duomenis apie save: pildė anketas, rašė biografijas, teikė deklaracijas apie turimą turtą, metines pajamas, privačius interesus. Gal ši informacija padės neapsisprendusiesiems, o gal pakeis ir apsisprendusiųjų nuomonę? Kandidatus rikiuosime abėcėlės tvarka.
Mindaugas Jurčius
Pirmasis sąraše – jau antrą kadenciją Plungės rajono savivaldybės vicemero pareigas einantis M. Jurčius. Jį į Seimą kelia Darbo partija.
Kandidato amžius – 46 metai, gyvenamoji vieta – Platelių seniūnijos Gintališkės kaimas. Į anketos klausimus apie turimą kitos valstybės pilietybę, teistumą, nebaigtą atlikti bausmę, veiklą karo arba alternatyvioje krašto apsaugos tarnyboje, bendradarbiavimą su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis ir kt. M. Jurčius atsakė „Ne“.
Skiltyje apie išsilavinimą nurodo turįs trijų mokslo įstaigų diplomus: 1989 m. baigė tuometinį Rietavo tarybinį ūkį-technikumą, kur įgijo elektromechaniko specialybę, 2006 m. Šiaulių krašto vadybos, teisės ir kalbų kolegijoje gavo vadybininko diplomą, 2013 m. Šiaulių universitete baigė viešąjį administravimą.
Prieš tapdamas vicemeru, 2001–2005 m. M. Jurčius užsiėmė bankrutavusių įmonių administravimu, 2006–2011 m. dirbo Seimo kanceliarijoje Seimo nario padėjėju-sekretoriumi.
Kandidatas nurodo mokantis rusų kalbą, priklausantis Darbo partijai, jo visuomeninė veikla – bendruomenės „Gintališkės sodžius“ tarybos narys. Apie savo pomėgius nutyli. Yra vedęs, su žmona Vilma turi du vaikus – Martyną ir Silviją.
Pateiktoje metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodoma, kad privalomo registruoti turto M. Jurčius turi už 73 417 Eur, piniginių lėšų – 14 897 Eur, paėmęs 30 492 Eur paskolą. Per metus gautų pajamų suma – 45 027,09 Eur, pajamų mokesčio sumokėjęs 3 153 Eur. Jo žmona V. Jurčienė užsiima individualia veikla.
Kokios M. Jurčiaus galimybės gauti Seimo nario mandatą, sunku prognozuoti. Beje, 2012 metais jis su senbuviu parlamentaru Jurgiu Razma pateko į antrąjį rinkimų turą ir nedaug trūko, kad būtų pakliuvęs į Seimą. Tiesa, Darbo partija tada, skirtingai nei dabar, buvo ant populiarumo bangos.
Alvydas Mockus
Apie šį jauną, tiksliau – patį jauniausią, kandidatą daugelis plungiškių, ko gero, dar mažai ką žino (gal ir visiškai nieko nėra girdėję). O ir informacijos apie Gargžduose (Klaipėdos r.) gimusį, Vėžaičiuose gyvenantį, Klaipėdoje dirbantį, bet kažkodėl Plungei atstovauti norintį 27 metų jaunuolį nėra labai daug.
Plungės vienmandatėje rinkimų apygardoje A. Mockų į Seimą kelia partija „Tvarka ir teisingumas“, nors kad būtų šios organizacijos narys kandidatas, nenurodo.
2012 m. jis baigė Klaipėdos universitetą, kur studijavo ekologiją ir aplinkotyrą. Moka anglų ir rusų kalbas. Dirba Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vyresniuoju specialistu. Yra aktyvus partijos „Tvarka ir teisingumas“ Jaunimo lygos narys. Jo pomėgiai – aktyvus laisvalaikis su bendraminčiais, knygos, žvejyba, sportas, sveika gyvensena. 2016 m. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institute išklausė kūno kultūros mokymo programą ir įgijo kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą, tad visuomeniniais pagrindais dirba su jaunimu. Nevedęs.
Jaunojo kandidato turto deklaracija – tuštoka: privalomo registruoti turto jis neturi, piniginių lėšų – 311 Eur, gautų paskolų skiltyje nurodyta 395 Eur suma. Per metus uždirbo 7 256,26 Eur, sumokėjo 858 Eur pajamų mokesčio.
Jurgis Razma
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas į Seimą Plungės vienmandatėje rinkimų apygardoje J. Razma – senas Seimo vilkas. Jame jis – nuo 1996-ųjų. Taigi parlamentarauja jau 20 metų ir mesti savo „amato“ nežada.
58 metų kandidatas gyvena Vilniuje, bet gimęs ir augęs Plungės rajone. 1976-aisiais, baigęs tuometinę Plungės 4-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, 1981 m. baigė ir įgijo fiziko specialybę. 1981–1991 m. dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete vyresniuoju inžinieriumi. Nuo 1988 m., kai kūrėsi Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, įsitraukė į jo veiklą. 1991 m. buvo pakviestas dirbti į Vyriausybės kanceliariją ir dvejus metus buvo Ministro Pirmininko patarėjas. Trejus metus dirbo Lietuvos Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. 1995 m. dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose ir buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir valdybos nariu.
Nuo 1996 m. renkamas į Seimą. Jame vienu metu teko eiti Seimo kanclerio pareigas. Šią kadenciją dirba Ekonomikos komitete, Antikorupcijos komisijoje, yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas. Dirbdamas Seime įregistravo apie 500 teisės aktų projektų, iš kurių apie 250 buvo priimta, taip pat įregistravo daugiau kaip 700 pasiūlymų dėl projektų.
J. Razma anketoje nurodo tokius savo pomėgius: poilsį gamtoje, grybavimą, sportą (dviračiai, lauko tenisas, atletinė gimnastika), rokas, džiazas, klasikinė muzika. Moka anglų ir rusų kalbas.
Šeiminė padėtis – išsiskyręs. Turi dvi dukras.
Metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodyta, kad privalomo registruoti turto parlamentaras turi už 121 800 Eur, piniginių lėšų – 5 500 Eur, gavęs 33 000 Eur paskolų. Per metus uždirbo 40 645,8 Eur, valstybei pajamų mokesčio sumokėjo 5 967 Eur.
Andriejus Stančikas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas A. Stančikas Seime dar nebuvęs, bet rinkėjams gerai žinomas – kaip Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų pirmininkas, stambus ūkininkas, vietos politikas ir dar kaip daugiavaikis, vienuolika atžalų užauginęs, tėvas.
1981 m. A. Stančikas baigė Rietavo žemės ūkio technikumą, įgijo techniko-mechaniko specialybę. 1986-aisiais gavo Lietuvos žemės ūkio akademijos diplomą, yra inžinierius elektrikas.
Anketoje kandidatas nurodo esąs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys, tačiau 2014 m. jo narystė suspenduota, nes išrinktas Žemės ūkio rūmų pirmininku. Be pagrindinio savo darbo, turi daugybę visuomeninių pareigų: yra Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus narys, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narys, Lietuvos miško savininkų asociacijos narys, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ narys, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas, Pieno tarybos prie Žemės ūkio ministerijos narys, Nacionalinio pienininkystės komiteto narys. Štai kiek visko… Be to, jis dar ūkininkauja ir nuo 2000 metų yra renkamas į Plungės rajono savivaldybės tarybą.
Jo pomėgiai – kelionės ir menas. Yra vedęs ir su žmona Sigute užauginęs vienuolika vaikų.
Privalomo registruoti turto A. Stančikas turi už 119 800 Eur, piniginių lėšų – 16 168 Eur, pasiskolinęs 65 744 Eur. Per metus jo gaunamų pajamų suma siekia 97 415,57 Eur, valstybei tenka 4 134 Eur.
Sutuoktinė Sigutė dirba žemės ūkio kooperatyve „Tėviškės žolynai“.
Rimantas Vaitkus
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas einančio R. Vaitkaus kandidatūrą į Seimą Plungės rinkimų apygardoje kelia Lietuvos socialdemokratų partija. 59 m. amžiaus kandidatas gyvena Vilniuje, tačiau kilęs iš Plungės, baigęs tuometinę miesto 3-iąją vidurinę mokyklą, tad mūsų krašto žmonėms neblogai pažįstamas. Juolab kad artėjant rinkimams savo gimtinėje itin dažnai lankosi, įvairiausiuose renginiuose pasisako.
R. Vaitkus 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. 1992-aisiais apgynė chemijos mokslų daktaro disertaciją, po dvejų metų jam suteiktas docento pedagoginis vardas.
1980–1991 m. dirbo Taikomosios enzimologijos mokslinio tyrimo institute mokslo darbuotoju, vėliau dėstė organinę chemiją Vilniaus pedagoginiame universitete. 1997 m. pradėjo dirbti Švietimo ir mokslo ministerijoje, 2001–2004 m. ir 2013–2015 m. buvo viceministras. 2005–2008 m. – Mykolo Romerio universiteto, 2008–2013 m. – Vilniaus universiteto prorektorius.
Savo anketoje R. Vaitkus nurodo, kokiose užsienio valstybėse yra stažavęsis, kokiuose universitetuose lankęsis ir skaitęs paskaitas, kokiose mokslinėse konferencijose dalyvavęs, kiek mokslinių straipsnių parašęs, chemijos vadovėlių išleidęs ir pan.
2000–2003, 2003–2007 ir 2012–2015 m. buvo išrinktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu. Yra Lietuvos socialdemokratų partijos narys, prezidiumo narys. 2013 m. Prezidento dekretu apdovanotas Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai.
Pomėgių skiltyje kandidatas mini muziką, teatrą, fotografiją ir astronomiją.
Vedęs. Žmona Diana – chemikė, dirbanti Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje. Užaugino dvi dukteris, turi penkis anūkus.
R. Vaitkaus privalomas registruoti turtas įkainotas 45 110 Eur, piniginių lėšų nurodo turintis 6 400 Eur, paskolų – 7 200 Eur. Per metus uždirbo 37 067,69 Eur, valstybei atseikėjo 5 345 Eur.
Kandidatas ypač sąžiningai užpildė privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė ne tik žmonos, bet ir dukrų bei žentų darbovietes.
Jonas Varkalys
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis mums į Seimą siūlo rinkti J. Varkalį – 66 metų verslininką, UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininką, ne vienos kadencijos Plungės rajono savivaldybės tarybos narį.
J. Varkalys yra vienintelis iš septynių kandidatų į Seimą, į anketos klausimą apie teistumą atsakęs teigiamai. Nurodė, kad 2011 metais Klaipėdos apygardos teismo buvo nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą.
Kandidatas gimė Tverų seniūnijos Kyvaičių kaime. 1968 m. baigė Rietavo vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, kur 1973-iaisiais gavo inžinieriaus hidrotechniko diplomą. 2001 m. Lietuvos žemės ūkio universitete dar įgijo hidrotechnikos magistro laipsnį.
Anketoje nurodo, kad daugiau kaip 43 m. dirba gamyboje. Darbinė biografija tokia: 1975–1976 m. – meistras Plungės melioracijos statybos valdyboje, 1976–1981 m. – darbų vykdytojas, 1981–1982 m. – viršininko pavaduotojas gamybai, 1982–1992 m. – vyriausiasis inžinierius; 1992–2004 m. – UAB „Plungės Jonis“ direktorius ir akcininkas, 2004–2009 m. – generalinis direktorius, nuo 2009 m. iki šiol – valdybos pirmininkas.
Daugiau kaip 40 m. Plungėje gyvenantis politikas sako esąs aktyvus visuomenininkas: yra Aleksandro Stulginskio universiteto tarybos narys, Aleksandro Stulginskio universiteto absolventų klubo „ASU alumni“ viceprezidentas, Plungės technologijų ir verslo mokyklos bendruomenės komiteto pirmininkas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Plungės pramonininkų sąjungos tarybos narys, asociacijos „Lietuvos keliai“ narys, geležinkelių paslaugų įmonių asociacijos „Gelpa“, Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos narys, Plungiškių draugijos valdybos narys, Rietavo kraštiečių klubo viceprezidentas, bitininkų draugijos „Spiečius“ valdybos narys, Plungės ROTARY klubo narys, Plungės rajono savivaldybės Šarnelės bendruomenės garbės pilietis. Be to, jau penktą kadenciją išrinktas į Plungės rajono savivaldybės tarybą. Būta rinkimų, kurių metu šis politikas surinko didžiausią skaičių rinkėjų balsų.
Kandidatas mini, kad mėgsta keliauti, sportuoti, bendrauti su draugais, kolekcionuoja sendaikčius, užsiima bitininkyste.
Yra vedęs ir turi tris vaikus.
Jo metinėje turto deklaracijoje įrašyti gana įspūdingi skaičiai: privalomo registruoti turto turi už 5 612 Eur, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių – už 763 662 Eur, piniginių lėšų – 63 990 Eur, paskolų – 50 000 Eur.
Tiesa, metinės pajamos – ne tokios įspūdingos. Verslininkas uždirbo mažiau nei anksčiau paminėtieji M. Jurčius, J. Razma, A. Stančikas ir R. Vaitkus. Gautoji suma – tik 22 179,32 Eur, pajamų mokesčio valstybei sumokėta 3 326 Eur.
Sandra Vičienė
Pabaigoje „palinksniuokime“ vienintelę kandidatę moterį – iš Plungės kilusią, bet pastaruoju metu Vilniuje gyvenančią Lietuvos laisvės sąjungos atstovę 28 metų S. Vičienę. Kadangi jaunoji politikė pastaruoju metu vis pasirodo įvairiuose renginiuose, panašu, kad plungiškiai jau spėjo ją įsidėmėti.
Kandidatės biografijoje nurodoma, kad 2007 m. ji baigė Plungės „Saulės“ gimnaziją, 2007–2011 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete ir įgijo politologijos mokslų bakalauro laipsnį. Studijuodama dalyvavo visuomeninėje veikloje – buvo studentų atstovybės narė. Kai buvo įkurta Politikos mokslų fakulteto savanorių komanda, įsitraukė ir į jos veiklą. 2011–2016 m. Mykolo Romerio universitete įgijo papildomų teisės studijų pažymėjimą. 2015 m. įstojo į Mykolo Romerio universiteto ištęstines teisės studijas ir siekia įgyti teisės bakalauro laipsnį.
Į Lietuvos laisvės sąjungos veiklą įsitraukė prieš dvejus metus. Dėl savo aktyvumo, atsakingumo, ryžtingumo buvo pastebėta partijos kolegų, ir jie pasiūlė jai tapti kandidate į Seimą.
Jauna moteris nurodo, kad mėgsta muziką (nuo 2015 m. mokosi groti fortepijonu – įgyvendina seną svajonę), poeziją, keliones, sportą. Visa šeima gyvena sveikai. Moka anglų, rusų kalbas, šiek tiek – prancūzų, puikiai kalba žemaitiškai.
Yra ištekėjusi, turi dukrą, planuoja susilaukti dar dviejų vaikų. Vyras Gediminas dirba viešojoje įstaigoje futbolo klube „Vilniaus Vytis“.
Privalomo registruoti turto kandidatė turi už 251 900 Eur, piniginių lėšų sukaupusi 108 000 Eur, nors metinių pajamų deklaracijoje puikuojasi… nuliai.
