Praėjusio šeštadienio popietę Rietavo savivaldybės Tverų miestelio aikštėje pirmą kartą vyko senovinių automobilių paroda.
Senąją techniką populiarinantis „Senų vežimų“ klubas iš Vilkaviškio filialą turi Marijampolėje, dar vieną atidarė Šiauliuose. Ta proga ir surengtas senovinių automobilių žygis, kurio metu aplankytas Tverų miestelis bei Medvėgalio piliakalnis (Šilalės r.).
Klubas vienija keturiasdešimt bendraminčių iš visos Lietuvos. Į jį patekti gali visi norintys, tačiau su viena sąlyga – reikia turėti senesnės nei trisdešimties metų technikos. Kaip sakė penkerius metus gyvuojančio „Senų vežimų“ klubo pirmininkas Darius Renaldas Dulinskas, pakeliui į Tverus, automobilininkai aplankė senovinės technikos muziejų Nemakščiuose bei bičiulius iš Aštuonratės važiuoklės draugijos. Pastariesiems senoviniai „ratai“ paliko didžiulį įspūdį.
Tveruose žygio dalyviai susitiko su miestelio seniūnu Antanu Zalepūgu, parapijos klebonu Dariumi Povilaičiu. Linksmai nusiteikę svečiai sakė, kad Žemaitiją lanko norėdami palyginti, sūduviai ar žemaičiai geriau gyvena. Pasak jų, Žemaitijoje daugiau miškų.
Miestelio aikštėje vietiniai bei svečiai smalsiai apžiūrinėjo prieš kelis dešimtmečius gatvėse važinėjusius automobilius – tarp senovinių buvo „žiguliukas“, „Volga“, autobusiukas „Latvija“. Na, o labiausiai susirinkusiųjų akį traukė egzotiškesni, iš JAV atkeliavę eksponatai.
D. R. Dulinskas juokavo, kad vienas naujas klubo narys, turėjęs senovinį amerikonišką automobilį, sujaukė visą tvarką. Mat iki jo „Senų vežimų“ nariai važinėjo tik garbingo amžiaus rusiškomis mašinomis. Dabar „amerikonai“ sudaro trečdalį klubo technikos. Seniausias eksponatas – 1951 metais pagamintas „Land Rover“. Iš atvažiavusiųjų į Tverus solidžiausias buvo 1964-ųjų „Cadillac“. Tiesa, suvalkiečiai automobilininkai tveriškiams parodė toli gražu ne visus turimus automobilius, o tik keletą parinktųjų šiai kelionei.
„Senų vežimų“ pirmininkas tądien pats nevairavo, buvo tik keleivis. „Mes, dori suvalkiečiai, taupydami kurą, susimetėme ir į Žemaitiją atvažiavome pilnais ekipažais. Negi orą vežiosime?“ – šmaikštavo D. R. Dulinskas.
Kaip pasakojo žygio dalyviai, kelionė su vienminčiais neprailgo, laikas prabėgo kaip vanduo, o įspūdžiai ir adrenalinas kelyje atperka viską. Iš Tverų senovinių „ratų“ kolona patraukė aplankyti šalia Šiaulių esantį Kryžių kalną.
