Tvora prie tvoros – ir pakrantė nebepasiekiama

Plungiškiai Giedrius Valužis ir Romas Stančikas, gyvenantys Mažosios Lietuvos gatvėje, besiribojančioje su K. Pabedinsko gatve, turi rūpestį – sunku patekti iki, rodos, ranka pasiekiamos mėgstamos Plungės jūros pakrantės. Įprastą ne vieną dešimtmetį turėtą maršrutą sujaukė čia vykstančios naujų namų statybos. „Nežinome, ką ir daryti, visur privatu viskas tapo, bijome kur ir bežengti. Dabar norint pasiekti pakrantę, kur buvo maudykla, galėjome žvejoti, reikia žingsniuoti nemažą kelio galą į šoną“, – kalbėjo R. Stančikas. „Teko pakrantėje laikytą valtį išvežti visai į kitą vietą, prie „pumpinės“, – kaimynui antrino G. Valužis.

Abu vyrai sakė nesą vieninteliai, kuriems apmaudu dėl susidariusios situacijos. Esama ir daugiau kaimynų, kuriems pasiekti Plungės jūrą pačiu tiesiausiu keliu yra svarbu, tačiau kolektyviai pasikalbėti su naujakuriais dėl galimybės patekti prie pakrantės tiesiausiu keliu – nusileidus kadaise pramintu taku – taip ir neprisiruošta.
„Nelabai mes tuos naujus kaimynus žinome, o juk su statybininkais nediskutuosi“, –
paaiškino G. Valužis.
Į pakrantę – per privačius sklypus
K. Pabedinsko gatvė šiandien ilgesnė nei paprastai. Gyvenamosios paskirties žemės sklypuose čia aktyviai kuriasi žmonės. Vyksta namų statybos, kai kur jau ir gyvenama, dar kitur – pats darbų įkarštis – minėtosios gatvės kvartalas plečiasi. Modernu, prabangu, gražu. Dideli privatūs sklypai paženklinti konkrečiomis ribomis. „Tvora prie tvoros, praeiti nebeįmanoma, o juk anksčiau čia nieko nebuvo“, – mena Romas.
Kol dar nėra viskas užtverta, vietiniai senieji gyventojai pagal seną įprotį vis dar nevengia kirsti privačių sklypų, kur vyksta statybos, ir taip pasiekia tikslą pažvejoti įprastoje šalia esančios Plungės jūros pakrantėje, pasimaudyti. Tačiau kaskart einant vis nejauku ir nesmagu darosi – nežino, kada kas pagrūmos kumščiu ar sulauks griežtos pastabos. Juk privatu, vadinasi, draudžiama.
Bet ir „per kliūtis“ atsidūrę trokštamoje vietoje žmonės jaučiasi lyg įsibrovėliai: dabartinis Plungės jūros pakrantės vaizdas nebeprimena meto, kai čia galėjo laisvai vaikščioti. Privačių sklypų šeimininkai pasistengė sutvarkyti jiems priklausančias teritorijas: nutiesė takelius, užsodino augalus, dažname sklype ruošiamasi įrengti ir poilsio vietas, iš kurių atsivers vaizdas į Plungės jūrą… Pasirūpinta ir lieptų įrengimu.
„Ant to liepto lipti negalima, tik praeiti pro šalį. Žiūrėkit, visa pakrantė sužymėta kuoleliais, statybų dar čia bus“, – atkreipė dėmesį G. Valužis.
Vyrai sakė, jog pakrančių apsaugos reikalavimų, kai gyventojams turi būti paliktas bent jau 5 metrų atstumas nuo vandens telkinio, privatininkai lyg ir laikosi. „Bet kaip mums pakliūti į tą penkių metrų zoną?“ – klausė R. Stančikas. Norėtųsi tiesesnio kelio nei kelionės iki irklavimo bazės – tik pro čia šiems žmonėms dabar galima teisėtai pasiekti Plungės jūrą.
Savivaldybė: „Čia privatūs sklypai“
Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys pakomentavo, jog minėtoji teritorija prie K. Pabedinsko gatvės, jo žiniomis, niekada nebuvo įtraukta į sąrašą vietovių, kurias planuojama išskirti visuomenės poreikiams. „Visuomenės interesams paimti visos Plungės jūros pakrantės mes negalime – kas ją prižiūrėtų ir tvarkytų – ir kas kelis šimtus metrų priėjimo prie jūros tikrai negalime padaryti. Čia yra privatūs sklypai, o kirsti privačių sklypų kaip ir negalima. Žalioji zona palei pakrantę yra palikta. Jei žmonėms kyla klausimų ir abejonių, ar teisėtai tvarkomasi, ar nepažeidžiami kiti aplinkosaugos reikalavimai, reikėtų kreiptis į atitinkamas institucijas“, –
pažymėjo vedėjas.
NŽT: sklypai skirti gyvenamųjų namų statybai
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas Steponas Januška kalbėjo, jog 1995 metais, kai vyko žemės grąžinimo ir privatizavimo reforma, savivaldybės galėjo išskirti teritorijas, kurios bus reikalingos rekreacijai. Mūsų minima teritorija į tokį sąrašą įtraukta nebuvo.
Taigi kai buvo grąžinama nuosavybė, čia buvo suformuoti sklypai, kurių paskirtis – gyvenamųjų namų statyba, nes teritorija –
mieste. „Per privačius sklypus servitutinis praėjimo takas nebuvo numatytas“, – akcentavo vedėjas.
S. Januška minėjo, jog įsigytų sklypų ribos toje vietoje yra matuojamos iki kranto linijos ir tik paskui yra nustatomi apribojimai, kurie privalomi esant pakrančių apsaugos zonai.
O dėl įrengtų lieptų, tai įstatymai reglamentuoja, jog viena valda turi teisę įsirengti vieną lieptą, kuris tampa to žmogaus nuosavybe. „Pernai pavasarį vykdėme pakrančių patikrą ne tik Plungės jūros, bet ir kitų telkinių. Jūsų minimoje vietoje nenustatėme, jog lieptai būtų pastatyti neteisėtai“, –
pasakojo vedėjas.
Nacionalinė žemės tarnyba primena, jog Saugomų teritorijų įstatyme yra įvardyta, kad asmenys turi teisę vaikščioti 5 metrų atstumu nuo vandens telkinio kranto (esant vidutiniam vandens lygiui), o tuo atveju, jeigu vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta yra užpelkėjusi arba stačiame šlaite (skardyje), tuomet bent vieno metro pločio žemės juosta turi būti tinkama eiti vandens telkinio pakrante.
Ir dar. Jei upių, ežerų ar tvenkinių pakrantė ribojasi su privačiu žemės sklypu, o tame sklype nėra nustatytas servitutas, suteikiantis teisę kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinio, asmuo iki vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos turėtų galėti patekti bendrojo naudojimo keliu ar servitutu, esančiu kitame žemės sklype.
Kadangi šiuo atveju joks servitutas nenumatytas, nemalonioje situacijoje atsidūrusiems plungiškiams nebelieka nieko kito, kaip kantriai žingsniuoti link irklavimo bazės.