• Reklama
  • Kontaktai
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija
No Result
View All Result
Plungė - Plungės rajono ir Rietavo krašto laikraštis
No Result
View All Result

Ūkininkai Marija ir Virginijus: „Darbymečiu į pagalbą kviečiame „chebrą iš miesto“

Parašė: Rita STANČIUKIENĖ
redaktorius
5 gruodžio, 2023
Pirmas puslapis, Kitos naujienos, Žmonės, Socialiniai reikalai, Kitos aktualijos, Pirmas puslapis
1
0
VIEWS
Pasidalink

Plungės rajono kaimo gyventojų ir žemdirbių šventėje, vykusioje lapkričio mėnesį, pagerbti konkurso „Metų ūkis 2023“ nugalėtojai, tarp kurių ir pirmąją vietą užėmę Marija ir Virginijus Brezgiai. Į svečius pas Truikių kaime gyvenančius sutuoktinius susiruošėme, kai laukus ir pievas uždengė baltas sniego apklotas, kad neskubinami laukiančių darbų ramiai pasikalbėtume apie mišrų šeimos ūkį. Susėdę prie kavos puodelio aptarėme ir globalesnes temas – iššūkius, su kuriais susiduria žemdirbiai, žemės ūkio sektoriaus ateitį, klimato kaitą.


Nors dažnai girdime, kad ūkininkai darbuose paskendę lyg muselės išrūgose, šį kartą džiaugėmės kitokia istorija – sutuoktiniai Brezgiai suranda laiko ištrūkti į keliones, palepinti savo sielą kultūros renginiais, o kūną – sveikatinimo procedūromis.
Kolūkiai iro ir diplomuotų specialistų niekam nereikėjo
Galimybė atsiimti tėvų ir senelių žemę, atsiradusi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, ne vieną kaimo žmogų pastūmėjo imtis ūkininkavimo. Tuo keliu 1993 metais pasuko ir neseniai susituokę Kauno žemės ūkio akademijos absolventai – naujai „iškepti“ buhalterė Marija ir agronomas Virginijus.

Prisimindamas anuos laikus V. Brezgys pasakojo, kad didelio pasirinkimo žemdirbio specialybes įsigijusiems jaunuoliams nebuvo – kolūkiai iro, o specialistų reikėjo tik agrocheminių tyrimų laboratorijoje ir besikuriančiuose Žemės ūkio rūmuose. Dėl mažo atlyginimo siūlomos darbo vietos atrodė nepatrauklios, tad Virginijus, kaip ir nemaža dalis jo bendrakursių, svajojo apie savarankišką ūkininkavimą.
Ūkininkauti pradėjo senelių žemėje
Pradžioje buvo 9 hektarai žemės, senas T-40 traktorius, už tėvų pajus išpirkta ferma ir didelis noras dirbti. Dešimt metų sutuoktiniai ūkininkavo tradiciškai – melžė karves, augino gyvulius, dirbo laukus. 2003 metais, įregistravę ūkį, pradėjo domėtis mėsiniais galvijais.
„Tuo metu pieno niekam nebereikėjo. Supirkimo kainos krito. Žemės ūkio politika buvo nukreipta į mėsinę galvijininkystę. Pasinaudoję tuo, kad galėjome gauti nemažą paramą, 2004 metais vieni pirmųjų rajone nusipirkome ir iš Vokietijos parsivežėme 8 aubrakų veislės telyčias ir bulių. Įstojome į įsikūrusią Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociaciją“, – pasakojo žemdirbys.

Mėsinių galvijų aubrakų veisėjai
Dabar ūkininkai augina 80–100 šios veislės galvijų. Reprodukcinis bulius ir stambios, raguotos, dvylos karvės atrodo bauginamai didelės. Anot šeimininkų, jų bijoti nereikia – agresyvesnė gali būti tik karvė, sauganti mažą veršiuką.
Sutuoktiniai su savo galvijais dalyvauja veislininkystės parodose. Dalis ūkyje užauginamų telyčių parduodama veislei, tačiau didesnė dalis perkama mėsai. Galvijai iš Truikių išvažiuoja į Lenkiją, Šveicariją, Italiją, Austriją.
Didžiausią nerimą Brezgiams kelia galvijus puolančios virusinės ligos. „Ypač nuostolingi ūkiui buvo 2020-ieji, kai siautė „kovidas“. Graudu net prisiminti – veršiukai krito vienas po kito, o padėti niekuo negalėjome. Situacija pagerėjo tik tada, kai ankstyvą pavasarį visa banda buvo išginta į lauką“, – dalijosi išgyvenimais Marija.

Augina grūdines kultūras
Šalies žemdirbiai dažnai renkasi mišrų ūkininkavimą. Mišrus ir Brezgių ūkis. Antroji pasirinkta kryptis – augalininkystė. V. Brezgys dirba maždaug 170 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. Kasmet sėja apie 100 ha grūdinių kultūrų. Nors Žemaitijos žemės laikomos nenašiomis, derliumi šeimininkas nesiskundžia – vidutiniškai iš hektaro prikulia 5,5 tonos grūdų.
Mišrus ūkininkavimas leidžia užsitikrinti pajamų stabilumą: augalininkystei nepalankiais metais situaciją gelbsti gyvulininkystė, o tada, kai krenta galvijų supirkimo kainos, ūkį iš finansinės duobės ištraukia už parduotus grūdus gauti pinigai. Nors įprastai, pasak Virginijaus, abi pasirinktos žemdirbystės šakos jiems sugeneruoja daugmaž vienodas pajamas.
Ūkio teritorijoje stovi ne vienas modernus traktorius, tarp jų garbingai įsitaisęs T-40 markės traktoriukas – tas pats, su kuriuo pradėta šeimos ūkininkavimo istorija. Bet penktą dešimtį gyvuojantis „senolis“ – ne koks eksponatas, jis iki šiol veikia ir per bulviakasį išrieda į laukus.

Darbymečiu talkon kviečiama „chebra iš miesto“
Vyras ir žmona darbuojasi patys – samdomo žmogaus neturi. Ne todėl, kad jo nereikėtų, papildomos rankos praverstų, bet niekas nebenori dirbti žemės ūkyje.
Vis dėlto pačiu darbymečiu išsiversti be pagalbos neįmanoma, tad talkon kviečiama „chebra iš miesto“. Taip Marija vadina aukštuosius mokslus baigusius ir Vilniuje gyvenančius jųdviejų vaikus – Paulių, Vitaliją ir Roką. „Nuo mažens jie dirbo ūkyje kartu su mumis, bet kurti savo gyvenimus pasirinko sostinėje. Turėjome vilčių jauniausiąjį sūnų „pririšti“ prie kaimo, net perrašėme jam dalį žemės, bet ūkininkavimas Roko nevilioja“, – pasakojo Marija.
Moteris džiaugėsi ir sunkaus darbo nebijančiu dukters Vitalijos vyru: „Nepatikėsite, bet jis mudu net atostogauti išleidžia. Kol mes su Virginijumi ilsėjomės Egipte, žentas rūpinosi ūkiu, o Vitalija prižiūrėjo pas mus gyvenančią ir nuolatinės slaugos reikalingą mamą.“

Randa laiko ir kelionėms, ir poilsiui sanatorijoje
Taip natūraliai kalba ir pasisuko apie pomėgius. Buvo smagu išgirsti, kad truikiškiai ne tik sunkiai dirba, bet ir keliauja. Į pirmąją ekskursiją išsiruošė 2007 metais. Čekija labai patiko, bet kelionė autobusu nuvargino. Todėl į kitas Europos šalis važiavo jau su savo mašina. Į tolimesnes – Vietnamą, Šri Lanką – skrido lėktuvais. Ne su agentūros organizuotomis grupėmis, o patys planuodami maršrutus.
„Matyt, gerai mokate anglų ar kokią kitą užsienio kalbą, kad drįstate savarankiškai leistis į tokius tolimus kraštus?“ – pasiteiravome. „Mes visur kalbame tik žemaitiškai“, – nustebino Marijos atsakymas. Tik Virginijus suskubo paaiškinti, kad svarbiausius žodžius, tuos, kurių reikia minimaliai susikalbėti, moka.
Kasmet, darbymečio įkarščiui nurimus, sutuoktiniai stengiasi ištrūkti pasiklausyti gero koncerto ar pažiūrėti spektaklio – neseniai lankėsi Kauno muzikiniame teatre ir mėgavosi miuziklu „Mano puikioji ledi“. Dar viena jųdviejų tradicija – pastiprinti savo sveikatą poilsiu sanatorijoje.

Nors didžioji ūkio darbų našta gula ant šeimininko Virginijaus pečių, laisvalaikiu jis mėgsta rankomis pačiupinėti medį. Paskutinis vyro darbas – tvirtos sūpynės – pastatytas kieme, kad pas senelius atvažiavę anūkai Miglė, Ignas, Jokūbas ir Mykolas turėtų ant ko pasisupti. Marija turėdama laiko skaito knygas.
Ateityje ūkiai tik stambės
Paklaustas, su kokiomis problemomis susiduria žemės ūkio sektorius ir kokia jo ateitis, V. Brezgys vardijo: stabilumo trūkumas – žemdirbystei keliami reikalavimai kasmet vis auga, žmonių, norinčių dirbti ūkyje, nebuvimas ir vis labiau jaučiama klimato kaitos įtaka – karštesnės ir dažnesnės sausros, intensyvėjančios liūtys.
Ilgametę ūkininkavimo patirtį turinčio žemdirbio nuomone, ūkiai ateityje tik stambės, nes jauni žmonės nebenori gyventi kaime ir tęsti tėvų pradėtų darbų. Gyvulininkystės, pienininkystės sektoriai nyks, o vyraujančia žemės ūkio kryptimi pasidarys augalininkystė.

Paklausti, kam planuoja perduoti savo sukurtą ūkį, sutuoktiniai gal juokais, o gal ir su viltimi, ištarė anūko Igno vardą. Pridurdami, kad trimečiam mažyliui jau dabar patinka traktoriai ir gyvuliukai.

Kitas įrašas

Išrinktiems seniūnaičiams – pažymėjimai

Comments 1

  1. Dainius says:
    1 mėnuo ago

    man tai visada įdomu pasiskaityti apie tokius ūkius kaip Brezgių – atrodo tiek visko padarę savo jėgomis nuo nulio ir dar suspėja pakeliauti, pailsėti, o ne tik darbuose paskendę. man pačiam ūkyje labai padeda technika, ypač kai viską darai vienas arba su šeima – tada be gero traktoriaus nė iš vietos. aš tai labiau mėgstu mažesnius, manevringesnius modelius, ypač jei dirbi su mažesnėm žemėm ar aplink pastatus – mini traktoriai man čia numeris vienas. jei kam aktualu, čia radau daugiau informacijos apie įvairius modelius – gal pravers kaip ir man kadaise.

    Atsakyti Report comment

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

CAPTCHA vaizdas
Atkurti Vaizdą

*

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Video rekomendacijos:

Pirmas puslapis

Pučiamųjų orkestrų festivalis Plungėje nuskambėjo 19-ąjį kartą
Palangos koncertų salės dešimtmetis, pakeitęs miesto veidą
Į Plungę atkeliaus 6 elektriniai autobusai
Kultūros ir meno premija įteikta Linui Senkui

Keliai. Mašinos. Žmonės

Į Plungę atkeliaus 6 elektriniai autobusai
Apmokestinami krašto keliai Mažeikiai– Plungė–Tauragė, Plungė–Vėžaičiai
Darbai kelyje Pauošniai–Plateliai – jau į pabaigą
Keturioms dienoms bus stabdomas traukinių eismas atkarpoje Klaipėda–Plungė

Nuomonės

Vizijose – tilteliais sujungtos Malūno tvenkinio salos
Šateikių bažnyčia – antras Plungės rūmų žirgynas?
Renovacijai pasiryžta vis daugiau gyventojų
Prieš kurortinę teritoriją pasisakiusiųjų baubas – nekilnojamojo turto mokestis

Savas

„Sau palinkėčiau nebijoti naujovių, drąsiai priimti naują etapą“
Skautų ir ne skautų olimpinėse žaidynėse Smilgiuose – 177 dalyviai!
Vienuoliktokė Emilija: „Studijos užsienyje manęs nevilioja“
Mokymai naujokams ir senbuviams

Renginiai

Pučiamųjų orkestrų festivalis Plungėje nuskambėjo 19-ąjį kartą
Kultūros ir meno premija įteikta Linui Senkui
Padėkos akimirka geriausiems mokiniams ir mokytojams
Plungės miestui – krašto kūrėjų darbų parodos
No Result
View All Result

Laikraštis

Nuomonių ringas

Ar naudojatės dirbtinio intelekto įrankiais?

Loading ... Loading ...

Orai


Orai Plungėje

Orai


Orai Plungėje 2 savaitėms


  • Balsavimų archyvas
  • Kontaktai
  • Pagrindinis
  • Paskyra
  • Prisijungti
  • Privatumo politika
  • Registracija sėkminga!
  • Reklama
  • Slaptažodžio atstatymas
  • Laikraštis „Plungė” PDF versija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas
No Result
View All Result
  • Pagrindinis
  • Aktualijos
    • Savivalda
    • Politika
    • Švietimas
    • Sveikata
    • Socialiniai reikalai
    • Finansai
    • Kriminalai ir nelaimės
    • Ūkio reikalai
    • Kitos aktualijos
  • Mano Rietavas
  • Teminiai puslapiai
    • Keliai. Mašinos. Žmonės
    • Gamta. Medžioklė. Žūklė
  • Kultūra ir sportas
    • Krašto kultūra: praeities ir šiandienos dialogai
    • Už jūsų ir mūsų laisvę!
    • Laikraštis „Telšių žinios”
    • Laikraštis „Santarvė”
    • Kultūra
    • Renginiai
    • Sportas
    • Laisvalaikis
  • Žmonės
  • Nuomonės
  • Partnerių informacija

Visos teisės saugomos © 2021 laikrastisplunge.lt

Skip to content
Open toolbar Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

Pritaikymo neįgaliesiems įrankiai

  • Padidinti tekstąPadidinti tekstą
  • Sumažinti tekstąSumažinti tekstą
  • Pilkos spalvosPilkos spalvos
  • Nuorodos pabraukimasNuorodos pabraukimas
  • Skaitomas šriftasSkaitomas šriftas
  • Reset Reset