Visos Rietavo ir Plungės rajono savivaldybių žemės nuo seno buvo priskirtos prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių, tačiau rudenį tveriškius pasiekė nerimą kelianti žinia: seniūnijos žemės, kaip ir kaimyninio Plungės rajono kelių seniūnijų teritorijos, išbraukiamos iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašo. Ūkininkams toks sprendimas nepalankus – jie nebegaus išmokos, kuri praėjusiais metais siekė 55 Eur už 1 ha.
Tokį sprendimą priėmė VĮ Valstybės žemės fondo specialistai, ruošę projektą „Mažiau palankių ūkininkauti vietovių modelio taikymas nuo 2018 metų“. Žemės našumo pagerėjimą projekto rengėjai įžvelgė ir didesniu balu nei anksčiau turėtas įvertino žemę 69 Lietuvos seniūnijose. Jos išbrauktos iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio, tačiau į jį įtrauktos 52 naujos teritorijos.
Naujas mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio variantas sukėlė tveriškiams didelių abejonių. Kas ir kaip nustatė, kad žemė Tveruose tapo derlingesnė, jei čia nebuvo atlikti jokie tyrimai? Kodėl iš naujai sudaromo žemėlapio išbraukiama būtent Tverų seniūnija, kurios žemių naudingumo balas buvo mažiausias visoje Rietavo savivaldybėje? Aiškių ir įtikinamų atsakymų į šiuos klausimus vietos ūkininkai nesulaukė nei iš Seimo narių, į kuriuos kreipėsi, nei iš žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, nei iš pačių specialistų, įžvelgusių stebuklingą žemės pagerėjimą.
Kaip pasakojo Tverų seniūnijos specialistas Juozas Norkevičius, vidutinis žemės naudingumas šioje vietovėje siekė vos 28,5 balo. Naujojo žemėlapio rengėjai apskaičiavo net 34,5 balo. „Iš kur toks derlingumo pagerėjimas? – stebisi vietos ūkininkai. – Pridėti 6 balai, kaip tik tiek, kiek reikia, kad seniūnija iškristų iš mažiau palankių ūkininkauti žemių sąrašo (iki 34 balų įvertinta žemė priskiriama mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms – aut. past.).“
„Gal jie ten pasideda žemėlapį ant stalo ir duria užmerktomis akimis pieštuku. Į kurį kvadratėlį pataiko, ten našumą ir padidina“, – šnekėjo vienas žurnalistės kalbintas ūkininkas. Panaši prielaida peršasi ir J. Norkevičiui. Anot Tverų seniūnijos specialisto, projekto rengėjai visiškai neatliko namų darbų. Žemės naudingumo balą nustatė kojos iš kabineto neiškėlę – negi kitaip sklypui, net kolūkio laikais nedirbtam, krūmais apaugusiam ir užpelkėjusiam, nustatytų 52 balų naudingumą?
Specialisto pakviesti nuvažiavome į vietą, prie buvusių fermų, kad savo akimis galėtume pamatyti tą „derlingą“ sklypą. Paaiškėjo, kad jis nė neprimena dirbamos žemės.
„Iš lubų“, matyt, 52,54 balo įvertintas ir Tverų karjero sklypas. Prie derlingų priskirtos net piktžolėmis, krūmais, berželiais apaugusios pakelės.
J. Norkevičiaus nuomone, žemėlapio rengėjai taip skubėjo vykdyti ES pavedimą sudaryti naują mažiau našių žemių sąrašą, kad užmiršo žemdirbius apie tai informuoti. „Pirmiausia jie turėjo inventorizuoti naudmenas, atlikti dirvožemio tyrimus, įvertinti žemės kalvotumą, kitus kriterijus, o tik paskui žemėlapius braižyti“, – įsitikinęs specialistas.
Ūkininkams jų žemių išbraukimas iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių sąrašo – didelis nuostolis: prarandama išmoka, kuri praėjusiais metais siekė 55 Eur už 1 ha. Neguodžia jų ir pažadas dvejus metus mokėti palaikomąją išmoką – 25 eurus už 1 ha.
Ieškodami teisybės tveriškiai ilgus kelius numynė. Nuolankiai nulenkti galvų nenusiteikę ir kitų Lietuvos seniūnijų, netekusių nederlingų žemių statuso, ūkininkai. Kilus nepasitenkinimo bangai, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas inicijavo specialią konferenciją parlamente metų pabaigoje. Joje dalyvavo ir Rietavo savivaldybės atstovai: meras Antanas Černeckis, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfonsas Stabingis, Tverų seniūnijos specialistas J. Norkevičius, žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ vadovas Jonas Kuzminskas.
Tačiau rimtų argumentų, įtikinančių, kad žemės derlingumas iš žemėlapio išbrauktose vietovėse iš tiesų pagerėjo, nė vienas neišgirdo. Per konferenciją savo nuomonę išsakė ir J. Kuzminskas, ir meras A. Černeckis. Savivaldybės vadovas projekto rengėjams net pasiūlė išeitį – Savivaldybė pasamdys laboratoriją, kuri atliks Tverų seniūnijoje dirvožemio tyrimus. Deja, specialistų atsakymas, esą tokie tyrimai netiktų, nes žemės naudingumo balą reikia nustatyti pagal ES patvirtintą bendrą metodiką, sukėlė dar daugiau abejonių.
Nors iš karto buvo tikinama, kad perbraižytas mažiau palankių ūkininkauti žemių žemėlapis į Briuselį tvirtinti turi būti pristatytas metų pradžioje, konferencijoje ministras B. Markauskas pripažino, kad yra galimybė tikslinti tuos matavimus arba atlikti juos iš naujo problemiškose seniūnijose.
Redakcijos kalbintas J. Kuzminskas įsitikinęs, kad nors metodiką, pagal kurią apskaičiuotas žemės naudingumo balas, kūrė mokslininkai, ji nėra ideali. „Tą sąrašą naujoji valdžia perėmė iš buvusiosios. Supratusi, kad čia ne viskas gerai, blaškosi, ieško išeičių. Tačiau man aišku viena: norėdami būti išgirsti, žemdirbiai turi burtis į asociaciją, ką ir ketiname padaryti“, – buvo ryžtingas ŽŪKB vadovas.
J. Kuzminskas tvirtino mėginąs apginti ne tik Tverų seniūnijos, bet ir kitų aplinkinių rajonų seniūnijų ūkininkų, kooperatyvo narių interesus. Jo žiniomis, perbraižytasis žemėlapis į Briuselį dar neišvežtas. „Juokinga, kad Lietuva visada labai skuba. Skubėjome priimti Konstituciją, dabar ir vėl skubame, – kalbėjo „Pieno gėlės“ vadovas. – Nors tam nėra jokio reikalo – dar tik dvi iš 27 bendrijos narių pasitvirtino naujus sąrašus.“
