Už karantino pažeidimą – per kepurę

Nuo kovo 16 dienos Lietuva gyvena karantino sąlygomis. Tikimasi, kad tai bus viena efektyviausių priemonių kovoje su koronaviruso pandemija. Nuo praėjusios savaitės įprastas gyvenimas apmirė ir Plungėje. Kaip plungiškiai pasitiko apribojimus ir draudimus? „Mūsų žmonės elgiasi gana sąmoningai. Turbūt jau ir patys pastebėjote, kad tiek pėsčiųjų, tiek važiuojančiųjų tikrai sumažėjo“, – sakė penktadienį kalbintas Plungės rajono savivaldybės viešosios tvarkos specialistas Antanas Gedrimas.

Tiesa, žinių apie tai, kad prasidėjus karantinui ne visi laikosi nurodymų, gauta jau pirmąją jo dieną – praėjusį pirmadienį. Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai, sulaukę pranešimo, apsilankė „Lytagros“ parduotuvėje Plungėje.
„Nuvažiavome vieną kartą – įspėjome, tačiau teko vykti ir darsyk. Mes nesame įgalioti bausti, todėl tik surašėme protokolą ir visą informaciją nusiuntėme Savivaldybei ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Pastarasis ir turi priimti sprendimą. Protokolas buvo surašytas vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsniu“, – kalbėjo komisariato Reagavimo veiklos skyriaus viršininkė Ingrida Juškaitė. Pareigūnė pridūrė, jog parduotuvės atstovų aiškinimas, kad jie nedirba, tikrai neatrodė įtikinamas: „Žmonės vaikščiojo po parduotuvę, dėjosi prekes – buvo akivaizdu, jog dirbama.“
Praėjusią savaitę dar nebuvo aišku, kokios baudos minėtoji parduotuvė gali sulaukti už tai, kad nesilaiko karantino. Šiuo metu bausmės už tokius pažeidimus, kaip ir sakė I. Juškaitė, nurodytos Administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnyje. Čia numatyta atsakomybė piliečiams – įspėjimas arba bauda nuo 60 iki 140 eurų, o juridiniams asmenims – bauda nuo 140 iki 600 eurų.
„Pranešimą dėl „Lytagros“ tikrai esame gavę ir jį nagrinėjame. Dėl darbų apimties kol kas nėra priimtas sprendimas“, – paaiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Telšių departamento direktorė Giedrė Ligeikienė. Ji taip pat nedetalizuodama paminėjo, kad per pirmąsias karantino dienas jų institucija gavo kiek daugiau nei 20 pranešimų apie įvairius karantino pažeidėjus ar saviizoliacijos nesilaikančius asmenis.
Plungės rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos specialistas A. Gedrimas, apibendrindamas savo praėjusios savaitės darbą, teigė, kad Plungės mieste piktybiškų pažeidėjų nenustatyta. „Dėl saviizoliacijos pažeidimų informacija yra perduodama policijai. O dėl mano darbo, tai galiu pasakyti, jog „perėjau“ maitinimo įstaigas. Dauguma jų Plungėje visiškai nedirba – dėl karantino užsidarė. Tos, kurios vis dar veiklą vykdo teikdamos maisto išsinešimo paslaugą, dar kartą buvo informuotos, kad laikytųsi nurodytų reikalavimų gaminant maistą ir neleistų patalpose būriuotis žmonėms“, –
dėstė specialistas.
A. Gedrimo manymu, plungiškiai elgiasi gana sąmoningai. Jis esą patikrinimo metu tikrai neužfiksavęs, kad parduotuvės tęstų savo įprastą darbą: dirba tik tie, kuriems leidžiama.
Plungiškių sąmoningumą giria ir Plungės rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų valdymo centro vadovas Mantas Česnauskas. „Didžioji dalis mūsų žmonių į visą šią situaciją reaguoja adekvačiai. Kol kas tikrai nėra uždrausta išeiti iš namų, tačiau būtina suprasti, kad reikia vengti masinių susibūrimų, pagalvoti, kad gal vietoje trijų kartų užtektų ir vieną sykį nueiti į parduotuvę“, – pabrėžė jis.
Primename, kad pažeidusiųjų karantiną laukia baudos.
Beje, Teisingumo ministerija inicijuoja įstatymo projektą, kuriuo būtų gerokai griežtinamos bausmės tiems, kurie nesiizoliuoja, nepaiso teisėtų reikalavimų. Planuojama fiziniams asmenims skirti baudas nuo 500 iki 3 000 eurų, o juridiniams asmenims – nuo 3 000 iki 6 000 eurų.
Šiuo metu galima tik maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimo veikla. Viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų veikla galima tik tais atvejais, kai maistas gaminamas išsinešti arba kitais būdais pristatyti gyventojams. Visų kitų paslaugų, tokių kaip grožio, sporto, poilsio centrų ir kitų, teikimas yra draudžiamas.
Atkreiptinas dėmesys, kad privačiam sektoriui organizuoti darbą ir klientus aptarnauti nuotoliniu būdu tik rekomenduojama, o ne privaloma. Todėl statybininkai ar kelininkai ir toliau gali atlikti pradėtus darbus, jeigu nuspręsta, kad tai yra būtina ir užtikrinamas darbuotojų ir visuomenės saugumas (laikantis saugaus atstumo tarp žmonių, sugriežtinus higienos taisyklių laikymąsi).
Karantinas numatytas iki kovo 30-osios, tačiau labai tikėtina, kad jo pabaiga bus nukelta.