Atrodo, džiugu, kad Plungėje vis daugiau ir daugiau renovuotų namų. Jie – ir estetiškesni, ir šiltesni, ir pigiau išlaikomi. Tačiau kol kas renovacijai ryžtasi tik daugiabučių namų bendrijų gyventojai. O kada spalvingesni ir modernesni taps Savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ administruojami namai? Juolab kad dabar ne tik bendrijos, bet ir tokių įmonių kaip „Plungės būstas“ namų gyventojai gali dalyvauti renovacijos programoje.
Informacija apie daugiabučių namų renovaciją buvo pristatyta praėjusią savaitę vykusio Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdžio metu. Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius komitetui pateikė medžiagą apie jau renovuotus ir dabar renovuojamus namus bei skaičiavimus – kiek tų namų gyventojai už šilumą mokėjo iki renovacijos ir kiek po jos.
Priminsime, jog pirmoji kregždė Plungėje buvo V. Mačernio g.
12-asis namas. Jis renovuotas dar 2001 metais, o namo gyventojai pirmieji džiaugėsi mažesnėmis šildymo išlaidomis. Vėliau renovacija įsibėgėjo. Gaila tik, kad valstybės parama nuo 50 proc. sumažėjo iki 15 proc. Tiesa, dabar tiems, kurie renovuojasi pagal visus reikalavimus, dar 15 proc. pridedama.
Į akį krenta atnaujinti A. Vaišvilos g. 31, A. Jucio g. 14 ir 30, kiti namai, šiuo metu darbai vyksta A. Vaišvilos g. 9-ajame ir 25-ajame namuose.
Komiteto nariams pasidomėjus, kada renovacijos srityje startuos „Plungės būstas“, įmonės direktorius Zigmantas Daugėla sakė, kad tai labai sudėtinga. Anot jo, atlikta dvylikos namų gyventojų apklausa. Iš apklaustųjų už renovaciją pasisako… tik 10 procentų, t. y. kas dešimtas gyventojas. Kuo žmonės motyvuoja nenorą renovuoti savo būstą? Pasak Z. Daugėlos, vyresnieji sako ilgai nebegyvensiantys ir nenorintys vaikams palikti paskolų naštos, jaunesnieji sako neturintys darbo, mažai uždirbantys, turintys įsipareigojimų bankams ir t. t.
Pasak Z. Daugėlos, iki šiol renovacijai labiausiai priešindavosi nepasiturintieji ir gaunantieji kompensacijas už šildymą. Pastariesiems ši paslauga nebuvo brangi, todėl imti paskolų, renovuoti namą ir taip mažinti išlaidas šildymui jiems nebuvo aktualu. Dabar ši problema turėtų būti sprendžiama. Mat, atsižvelgiant į socialiai remtinųjų nenorą atnaujinti savo būstą, 2010 metų gruodį įsigaliojo modernizavimo programos pataisos, pagal kurias nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims bus kompensuojamos modernizavimo projekto parengimo, statybos techninės priežiūros išlaidos, kredito draudimo įmoka, taip pat kreditas ir palūkanos. Kompensacija – šimtaprocentinė! Taigi gal bent tai paskatins aktyvesnę renovaciją.
Na tokiu atveju, jei renovacijų nenori daryti, tai būtų protinga bent jau apsidrausti būstą.. Senuose namuose, kuriuose senai buvo atnešta naujovių, gali atsitikti kažkas blogo,prakiurti vamzdis, trūkčioti elektra. https://www.unohub.lt/paslaugos/draudimas/draudimo-brokeriai/