Tokios trys tradicinės vardinės patrankų salvės šeštadienį sudrebino Plungės parką. Jomis Kauno pavieto laisvieji šauliai pasveikino jubiliejinį, penkioliktąjį, Tarptautinį Mykolo Oginskio festivalį, kuris visą rugsėjį skambės išskirtine klasikine muzika, kvies į žirgų konkūrą ir tarptautinę mokslinę konferenciją. Tiesa, festivalio programa kiek kitokia, nei buvo planuota – ją koreguoti verčia koronaviruso pandemija: į atidarymo iškilmes negalėjo atvykti choras, kitą sekmadienį neišvysime kolektyvo iš Lenkijos.
„Tegul muzika kelia mūsų širdis aukštyn“
Šiųmetinis festivalis, kaip ir kasmet, pradėtas Plungiškių draugijos, kuri kartu su Žemaičių dailės muziejumi ir yra pagrindiniai Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio organizatoriai, sueiga (apie ją skaitykite kitame „Plungės“ numeryje – aut. past.). Na, o vakarop ir Plungiškių draugijos nariai, ir visi plungiškiai bei miesto svečiai buvo pakviesti į festivalio atidarymo iškilmes ir pirmąjį koncertą, kurį dovanojo Sergejaus Krylovo vadovaujamas Lietuvos kamerinis orkestras, diriguojamas ne tik mūsų šalyje, bet ir visoje Europoje garsaus dirigento Dainiaus Pavilionio.
Prieš atidarant festivalį, Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas kalbėjo: „Visi žinome: žmogus planuoja, o Dievas juokiasi. Taip ir mums. Šventę planavome lauke, rūmų pašonėje, po parko medžiais, bet nesiliaujantis lietus privertė viską koreguoti – teko persikelti į žirgyną. Bet, nepaisant to, skelbiame: jau 15-ąjį kartą pradedamas festivalis, jau 15-ąjį kartą visi kviečiami į Plungę, į klasikinės muzikos šventę.“ Dar pajuokavo: „Skaičiau, kad Plungėje per metus gimsta apie 400 kūdikių, vadinasi, per tuos 15 metų jų gimė apie 6 000. Jei vieną iš festivalių dedikuotume šiems vaikams, įsivaizduokite, kiek jų į parką ateitų! O dar mamytės, tėveliai!“
Susirinkusiuosius į festivalio atidarymą sveikino ir Jo Ekscelencija Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius: „Džiaugiuosi galėdamas jus pasveikinti ir pagerbti jubiliejinio festivalio atidarymo proga. Galvoju apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį: kaip jam, jaunam dzūkeliui, turėjo būti sunku čia, Žemaitijoje, kur jis tikrai nieko nesuprato ir negalėjo susikalbėti. Tačiau muzika yra ta kalba, kurią supranta visi. Ir šiandien tegul muzika kelia mūsų širdis aukštyn.“
„Buriame galiūnus – ir meno, ir mokslo“
Pasisakyti pakviestas Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis sakė norįs oponuoti muziejaus direktoriui A. Bakanauskui. Anot jo, Dievas, siųsdamas lietų, ne juokiasi, o atvirkščiai – puikiai žino, ką daro. „Turėjome būti lauke, o Dievas norėjo, kad būtume žirgyne ir pamatytume, kaip gražiai jis atnaujintas. O festivalis yra tas renginys, kuris abejingų nepalieka. Nepaisant to, ar jis vyksta lauke, ar viduje“, – teigė meras.
Festivaliu džiaugėsi ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus. Ypač tais, kurie organizuodami šį festivalį atiduoda visą savo širdį: tai draugijos viceprezidentė Genovaitė Žiobakienė, Žemaičių dailės muziejaus direktorius A. Bakanauskas, Plungės garbės piliečiai, žymūs muzikai Juozas ir Stasys Domarkai. „Džiaugiuosi ir festivaliu, ir Plungiškių draugija, kuri šįkart susirinko jau į 24-ąją sueigą, – kalbėjo L. Skierus. – 1970-aisiais, dar sovietmečiu, ją įkūrė plungiškis akademikas Adolfas Jucys. Dabar savo gretose turime ir antrąjį iš Plungės kilusį akademiką – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorių Remigijų Žaliūną. Apskritai iš mūsų krašto tik du žmonės turi akademiko vardą ir abu jie susiję su mūsų draugija. Džiugu, kad buriame galiūnus – ir meno, ir mokslo.“
Suskambo W. A. Mozartas ir P. Čaikovskis
Po sveikinimo kalbų festivalio „vairą“ į savo rankas perėmė visų Tarptautinių Mykolo Oginskio festivalių vedėjas muzikologas Viktoras Gerulaitis. Nuskambėjus pirmajam festivalio kūriniui – tradiciniam Mykolo Kleopo Oginskio polonezui „Atsisveikinimas su Tėvyne“, kurio plungiškiai klauso stovėdami, – muzikologas pristatė jau 60 metų gyvuojantį Lietuvos kamerinį orkestrą ir tarptautiniu mastu žinomą jo dirigentą D. Pavilionį. Tiesa, kartu su orkestru turėjo pasirodyti ir choras „Vilnius“, deja, jis neatvyko – šio kolektyvo koncertinę veiklą sustabdė koronavirusas. Vėliau dar tartasi su Šiaulių choru „Polifonija“, tačiau ir šį ištiko tokia pat lemtis.
Kadangi orkestras liko vienas, teko keisti koncerto programą. Be choro nesuskambėjo didingosios W. A. Mozarto „Karūnavimo mišios“, tačiau publikos ausis džiugino kiti puikūs kūriniai: melodinga, romantiška ir šviesi W. A. Mozarto 29-oji simfonija ir viena iš P. Čaikovskio serenadų.
„Šis festivalis unikalus tuo, kad jame neskamba populiarioji muzika. Tik klasika! Išskyrus šį kartą – skambės muzika, kuri dabar – jau klasika, o tuomet, kai buvo sukurta, buvo populiarioji. 29-ąją simfoniją, kurią dabar išgirsite, W. A. Mozartas parašė būdamas 18-os. Tai – lyg ir ankstyvoji jo kūryba, nors iš tikrųjų sunku spręsti, nes pirmąją savo simfoniją jis parašė būdamas 8-erių, o mirė 35-erių. Tai gal 18-mečio Mozarto kūryba jau buvo brandi?“ – svarstė V. Gerulaitis, pristatydamas XVIII amžiaus pabaigoje sukurtą itin ramų ir džiaugsmingą kūrinį.
Antrasis vakaro kūrinys – P. Čaikovskio serenada, kurią kompozitorius dedikavo W. A. Mozartui. Beje, šį kūrinį P. Čaikovskis laikė savo mėgstamiausiu. Jame suskamba ir Mozartas, ir valsas, o pabaigoje netrūksta dramos ir netgi tragizmo.
Ministro Pirmininko padėka
Nuskambėjus paskutiniesiems koncerto akordams, V. Gerulaitis sakė turįs atlikti ypatingą misiją – perskaityti ir festivalio organizatoriams perduoti Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio pasirašytą padėką už tradicijos puoselėjimą, erudicijos tvirtinimą ir meno išaukštinimą.
Kitas festivalio renginys – sekmadienį. Vyks 10-asis žirgų konkūras Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio taurei laimėti.
