Už vieno numestas atliekas baus ir kaimynus?

Neišsemiama diskusijų tema – šiukšlės ir viskas, kas susiję su jomis. Aną savaitę posėdžiavusiems Plungės rajono savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto nariams pristatyti šiek tiek koreguoti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai. Jų pakeitimai didelių diskusijų nesukėlė, tačiau iškelta mintis didesniu mokesčiu bausti tuos daugiabučius namus, kurių kolektyvinėse aikštelėse šiukšlės bus dedamos prie konteinerių, sukėlė emocijų.

Didins reisų skaičių
Nuostatus politikams pristačiusi Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistė (ekologė) Roberta Jakumienė sakė, kad rinkliavos įkainiai kol kas nekeičiami, tai bus daroma po kelių mėnesių. Tačiau įtrauktas visiškai naujas skyrius, kuriame nurodoma, kokios paslaugos gyventojams bus teikiamos. Tame skyriuje kalbama ir apie dažnam plungiškiui galvos skausmą keliantį stambiagabaričių atliekų išvežimą.
Kaip žinome, iki šiol stambiosios atliekos iš kolektyvinių aikštelių buvo išgabenamos du kartus per metus – rudenį ir pavasarį. Dabar svarstoma reisus padažninti, tad politikams reikėjo apsispręsti, kiek kartų tai būtų daroma: tris ar keturis. R. Jakumienės teigimu, toks siūlymas atsirado gavus gyventojų prašymų ir rekomendacijų, kad didžiosios atliekos galėtų būti surenkamos bent kartą per sezoną.
„Jei užtenka rinkliavos įkainio važiuoti keturis kartus, tegul važiuoja keturis. Žmonėms bus patogiau“, – buvo įsitikinęs komiteto narys Robertas Endrikas.
Uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Vidimantas Domarkas tvirtino, kad žiemą vežti didžiąsias atliekas būtų sudėtinga, tad siūlė apsiriboti trimis kartais.
„Aš asmeniškai nė karto nesu pasinaudojęs šia paslauga. Ir yra daugybė žmonių, kurie ja nesinaudoja. Kiekvienas gali tokias atliekas nuvežti į sąvartyną. Išvis ar reikalinga paslauga keturis kartus, nes ji anksčiau ar vėliau pradės kainuoti ir brangiai?“ – abejojo komiteto pirmininkas Tomas Raudys.
Atsakydama į šią pastabą, ekologė priminė, jog ir dabar stambiagabaritės atliekos kraunamos prie konteinerių, o padažninus išvežimus žmonės turėtų galimybę jų atsikratyti teisėtai.
„Tiek dabar ta paslauga kainuoja, tiek ir ateityje kainuos. O padidintas reisų skaičius nulems, kiek ji pabrangs. Ar gyventojams reikia šios paslaugos? Viską parodė ruduo, kai stambiagabarites atliekas rinkome gal tris mėnesius, buvo didžiulis kiekis. Jei vežtume tris kartus, tai sumažintų vieno karto kiekį. Gal gyventojams kažkokia paskata būtų žinojimas, kad kas tris mėnesius bus išvežamos stambiagabaritės atliekos?“ – kalbėjo TRATC-o direktorius.
„Taip, visi turi galimybę nuvežti, bet visi yra poniški. Tačiau, kita vertus, kiti nedaug ką turi vežti. Tarkim, kokį fotelį, jo į mašiną neįdėsi, reikia ieškoti priekabėlės, o tai jau nepatogumas. Reisų skaičiaus padidinimas būtų palengvinimas“, – pritarė R. Endrikas.
„Greitai svarstysime 2021 m. biudžetą. Reikia pasakyti, kad toje eilutėje, kurioje yra gyventojų ir įmonių įmokos už atliekų tvarkymą, turime apie 500 000 eurų perviršį. Manau, kad net nedidindami tarifo galime padidinti išvežimo kartų skaičių. Sutikčiau, kad žiemą, kai sniego yra daugiau, būtų netikslinga. Tikrąjį vaizdą pamatysime pavasarį: dalis bus apsnigę, dalis bus sunešta. Tikėkimės, kad koronaviruso pandemija baigsis. Matyt, žmonės tuos pinigus, kurių neišnaudojo kelionėms, panaudojo buitiniams prietaisams, baldams keisti. Gal tokio bumo kaip pernai nebus?“ – svarstė meras Audrius Klišonis.
Taigi politikai kaip ir sutarė, jog stambiagabaritės atliekos turėtų būti vežamos bent jau tris kartus per metus.
Naujas būdas tramdyti šiukšlintojus?
Kaip ir minėta, kol kas tik aptarti buvo iškelta mintis dėl daugiabučių namų gyventojų baudimo, jei prie kolektyvinių aikštelių būtų nustatytas neteisėtas atliekų šalinimas.
Pasak R. Jakumienės, dabar pusiau požeminių konteinerių aikštelės priskirtos konkretiems gyvenamiesiems namams. Tad, nustačius neteisėtą atliekų šalinimą, tie namai kitais metais būtų apmokestinti didesne kintamąja rinkliavos dalimi. Trumpai tariant, nesvarbu, kas paliktų šiukšles prie konteinerio, už jas atsakytų tų kolektyvinių aikštelių naudotojai. Reikia pažymėti, kad šis punktas į rinkliavos nuostatus kol kas neįtraukiamas. R. Jakumienės teigimu, jis galėtų atsirasti tvirtinant įkainius ir įsigaliotų kitais metais.
R. Endrikas suabejojo, ar toks siūlymas būtų teisėtas. T. Raudys dėl teisėtumo neabejojo, tačiau jį labiau domino, ar kalbama apie metinę nuobaudą, ar tai būtų vienkartinė bauda už kiekvieną faktą.
„Siūlymas labai kontroversiškas. Praėjusių metų pradžioje su V. Domarku buvome kalbėję, jog prie pusiau požeminių konteinerių aikštelių reikėtų sumontuoti vaizdo kameras ir taip užtikrinti, kad baudžiamas būtų tas, kuris padarė pažeidimą. Dabar pasirinktas kitas variantas. Jis sukels daug priešpriešos tarp gyventojų. Siūlyčiau pagalvoti apie kamerų pastatymą“, – savo nuomonę išsakė A. Klišonis.
Vicemerė Asta Beierle Eigirdienė pasiūlė fiksuoti, kiek kainavo neteisėtai paliktų atliekų išvežimas, kiek kartų jos buvo išgabenamos, ir tuos kaštus padalyti namams, kuriems aikštelė priskirta. „Tai savotiškai skatins pilietiškumą. Gal bus ir taip, kad kas nors iš šalies atveš, bet daugiausia atliekas verčia tie, kurie aplink tą aikštelę ir gyvena“, – kalbėjo ji.
„Su tuo punktu reikėtų atsargiai. Žmonės, kurie sąžiningai rūšiuoja atliekas, už prašalaičio išmestas šiukšles gavę didesnes sąskaitas bus pikti. Sukiršinsime gyventojus, tarp kaimynų jie pradės ieškoti kaltų, atsiras didžiulė įtampa“, – naujovės įvedimu abejojo R. Endrikas.
„Šios problemos kitose Europos valstybėse neišsisprendė be tokių sankcijų. Ar tai patiks gyventojams? Aišku, kad nepatiks. Siūlyčiau prie šio punkto grįžti ir detaliai aprašyti. Reikia suprasti, kad tai yra kaštai, kuriuos mokame už savo nevalyvumą. O pasakymas, kad nežino, kas išmetė? Žmonės 90 proc. žino“, – diskusiją užbaigė T. Raudys.
Keista, kad nė vienam politikui nekilo klausimas, o kas atsakys, jei maišeliai su šiukšlėmis prie konteinerių bus paliekami dėl to, kad atliekų vežėjas jų neištuštino? Ir dar – ką daryti žmogui, kai konteineris pilnas? Gal neštis maišelį atgal?