„Medinga“ – tai ne šiaip sau kolektyvas, o reiškinys, penkiolika metų Medingėnuose skleidžiantis muzikos bangas, kurių sūkuryje pabuvo kelios dešimtys balsą ar kokį muzikos instrumentą valdančių vyrų ir moterų. Spalio 28-ąją ansamblis pakvies visus į jubiliejinę šventę.
Ne kapela – liaudiškos muzikos ansamblis
Rietavo kultūros centro Medingėnų filialo liaudiškos muzikos ansamblio „Medinga“ veikloje šiuo metu dalyvauja dvylika žmonių. Moterys dainuoja, vyrai groja: Algis Budrys armoniką virkdo, Artūras Šerlinskas akordeoną kalbina, Adomas Songaila būgnus muša, o Algis Kiaurakis gitaros stygas virpina. Prireikus muzikantai savo tvirtais balsais dainuojančioms moterims pritaria. Ir skamba jų dainos plačiai – per visą Žemaitiją. Nepraleista nė viena Mykolinių šventė, koncertuojama tradicinėse Seniūnijų dienose, mielai dalyvaujama Rietavo kultūros centro organizuojamuose „Subatvakariuose“, o kur dar kvietimai į aplinkinių kaimų ir miestelių šventes. „Medingos“ dainų klausėsi Tverų, Pelaičių, Labardžių, Giliogirio, Daugėdų gyventojai. Koncertuota Plungėje, Žarėnuose, Raseiniuose ir… Švedijoje.
„Kur kviečia, ten ir važiuojame. Dainuojame ir saviems, tačiau kažkodėl namuose pasirodyti – sunkiausia. Myli mus medingėniškiai, paploja, bet jaudulį jaučiame didžiulį“, – kalbėjo ansamblio nariai, kai, pakviesta „Medingos“ vadovės Virginos Budrienės, vėjuotą spalio vakarą atvažiavau į saviveiklininkų repeticiją.
Pavadinusi „Medingą“ kapela, tuoj buvau pataisyta: „Mes nesame tikra kapela. Neturime nei smuiko, nei kontraboso, bet ansamblyje gitaristas groja. Mėgstame linksmesnes, skambesnes melodijas, todėl repertuare daug Remigijaus Poderio dainų. Jos patinka ir mums, ir mūsų klausytojams.“
„Medinga“ turi savo istoriją
Kaip minėjome, šį penktadienį kolektyvas pakvies visus į penkiolikos metų jubiliejų. Nėra abejonių, kad tokį ilgą kelią nuėjęs ansamblis jau spėjo „susidainuoti“ – tapti viena didele muziką mylinčia šeima.
Ir iš tiesų, kaip pasakojo V. Budrienė, „Medinga“ – ne tik ansamblis, tai – bendruomenės aktyvo branduolys, žmonės, be kurių pagalbos neapsieina nė vienas kaime vykstantis renginys. Prie kolektyvo vairo per gyvavimo metus stovėjo dvi medingėniškės – įkūrėja Irena Bagdonienė ir dabartinė vadovė V. Budrienė. Kiekviena jų įnešė savo indėlį į sėkmingą „Medingos“ veiklą, abi gali daug papasakoti apie čia dainavusius žmones, koncertines išvykas, įdomesnes repeticijų akimirkas.
I. Bagdonienė prisiminė, kaip 2000-aisiais, kilus idėjai suburti folkloro ansamblį, ėjo iš kiemo į kiemą ragindama dainuojančius medingėniškius ateiti į repeticijas.
„Pirmiausia aplankiau ir prikalbinau repetuoti tuos, kurie giedojo bažnyčios chore. Pradžia nebuvo lengva: kultūros namai seni, per kiaurą stogą varvantis vanduo sušaldavo į ledą. Tad pirmiesiems kolektyvo nariams – tėvui ir dukrai Adomui ir Danutei Songailoms, Konstantinui Mickevičiui, Domininkui Igariui, Adelei Liaudanskienei, Janinai Pocienei, Staselei Girčienei – repetuoti teko ne tik šaltoje, bet ir slidžioje salėje. Turėjome vienintelį muzikantą – akordeonu grojančią A. Liaudanskienę, o po pusmečio, matyt, patikėję ansamblio veikla, į jį įsiliejo bandonininkas Vaclovas Knystautas, Tomas Kubilius, Virgina Žadeikienė, Dalija Rūdienė.
Pirmasis mūsų koncertas – pasirodymas 2001-ųjų Mykolinių šventėje Rietave (šią datą medingėniškiai laiko savo ansamblio įkūrimo diena – aut. past.). Koncertinių drabužių neturėjome, skolindavomės iš bažnyčios. Pamenu, kaip pykdavo „pročkelė“: „Dulkina šventus sijonus bet kur išsivežę.“
Kolektyvas stiprėjo, sąlygos repetuoti gerėjo. Savivaldybė pasirūpino kultūros namų remontu, per projektą gavome pinigų armonikai, akordeonui, būgnams įsigyti, o pasinaudoję rinkimų vajumi iš anuometinio Seimo nario Jono Jagmino išprašėme pinigų medžiagai ir iš jos savo lėšomis pasisiuvome aprangą. Iki šiol juokaujame, kad „užsidainavome“ gražius kultūros namus, koncertinius drabužius ir… asfaltą į Medingėnus. Pamenu, kaip „spaudėme“ minėtąjį politiką tesėti pažadą dėl žvyrkelio asfaltavimo. Koncertavome tada Giliogiryje, o J. Jagminas kaip kaimo šventės svečias pirmojoje eilėje sėdėjo. Repertuare buvo daina apie dulkantį kelią. Prieš ją atliekant pasakiau moterims, kad jos visos dainuodamos į politiką žiūrėtų. Suveikė! Dainai pasibaigus, Seimo narys, pašokęs iš kėdės, prisipažino, kad užuominą suprato, ir dar kartą pažadėjo daryti viską, kad kelias būtų rekonstruotas“, – linksmai pasakojo ansamblio įkūrėja.
„Medingoje“ atsirado ir šokančių porų – Ingrida ir Romas Zdanavičiai, Nijolė ir Robertas Katauskai, Lina ir Stasys Songailos, Irma Salienė, Stasys Mačaitis. Į ansamblio gretas įsiliejo mama ir sūnus Dalė ir Marius Petrauskai, Janina Gintalienė. Kolektyvas lyg gyvas organizmas nuolat atsinaujindavo – vadovėms net sunku prisiminti visus ilgesnį ar trumpesnį laikotarpį dainavusius „Medingoje“.
2006-aisiais sulaukta pastiprinimo – ansamblyje groti pradėjo A. Budrys ir A. Šerlinskas. Kartu su jais į repeticijas kurį laiką vaikščiojo V. Budrienė, tačiau, mamai mirus, moteris iš kolektyvo pasitraukė.
2008-aisiais „Medinga“ pradėjo skirstytis. Iš darbo kultūros namuose išėjus I. Bagdonienei, paskui ją pasitraukė nemaža dalis dainininkių. „Reanimuoti“ irstantį kolektyvą teko filialo vedėjo pareigas pradėjusiai eiti V. Budrienei.
D. Songailaitė, A. Songaila, S. Girčienė, J. Pocienė, J. Gintalienė, L. Songailienė, Aldona Griželienė, Albinas Vaiša, Lina Jakunskienė ir jos dukra Nijolė buvo pirmieji atsinaujinusios „Medingos“ nariai. Vadovę palaikė ir savi muzikantai – vyras Algis ir jo sūnėnas A. Šerlinskas. Vėliau prisijungė Adelė Songailienė, Ariminas Vaiša. Medingėniškiams muzikantams padėjo ir rietaviškis Vincas Varpiotas.
Sužinojusi, kad nuošaliame vienkiemyje, esančiame kažkur miškuose, gyvena „tropnas“ muzikantas A. Kiaurakis, V. Budrienė pradėjo jo ieškoti. „Savaitę laiko aplink žmogaus namus sukinėjausi, kol vieną vakarą pavyko užtikti. Paprašytas groti ansamblyje, kuklinosi, sakė daug metų jokio muzikos instrumento rankose nelaikęs. Sunku buvo prikalbinti, bet sutarėme: ateis į repeticiją ir pamėgins. Algio rankos greitai prisiminė, ką mokėjusios, o mokėjo jos daug – jaunystėje gitara, smuiku, akordeonu, armonika grojo. Nuo tada ir susigyvenome: „Medinga“ surado puikų muzikantą, Algis – muziką. Nors jam nuo namų iki Medingėnų keletas kilometrų, nesiskųsdamas dviračiu į repeticijas atmina, o žiemą ir pėsčiomis ateina. Nebaisios nei liūtys, nei pūgos. Kartais mane sąžinė graužia: sakau, kur tu, Algi, tokioje tamsoje su dviračiu, sėsk į mašiną, parvešiu, o jis, numojęs ranka, suka savo keliu. Ir taip jau septyneri metai“, – pasakojo „Medingos“ vadovė V. Budrienė.
Ruošiasi jubiliejui
Į kolektyvą sugrįžo ir I. Bagdonienė, dalis kitų anksčiau išėjusių narių. „Medinga“ aktyviai repetuoja ir koncertuoja. Kasmet sulaukiama vis daugiau kvietimų, tad atsikvėpti ansamblio nariams nėra kada.
Moterys nebūtų moterys, jei nenorėtų pasipuošti – vasarą pasisiuvo naujus drabužius. Lyg rugiagėlės mėlynai žydėjo „Medingos“ dainininkės D. Songailaitė, I. Bagdonienė, V. Budrienė, I. Lygnugarienė, I. Zdanavičienė, N. Katauskienė, V. Žadeikienė Rešketėnų pievose, kai koncertavo kaimo gyventojų sueigoje. Nespėjo šiais apdarais pasidžiaugti, kai iš Rietavo kultūros centro dovanų gavo Žemaitijos regiono tautinius kostiumus. „Penkiolika metų dainavome, kol aprangą „užsidainavome“. Dabar reikėtų kontrabosą „užsidainuoti“, o dar po penkiolikos metų gal ir į „Grok, Jurgeli“ kvietimą užsidirbsime“, – repeticijai pasibaigus juokavo medingėniškiai.
