Nors šių metų Plungės rajono savivaldybės biudžetas dosnesnis nei 2021-ųjų pradžioje, tačiau, kaip sakoma, apetitas kyla bevalgant. Vasario 10 dieną surengtame Savivaldybės tarybos posėdyje tvirtinant biudžetą kabliukų vis tiek rasta. Priekaištauta dėl vaikų dienos centrų finansavimo, išaugusio administracijos direktoriaus rezervo.
Biudžeto planas
Biudžetą politikams pristatė Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Suplanuota 48 mln. 159 tūkst. 630 eurų pajamų. Iš jų 1 mln. 193 tūkst. 400 eurų – biudžetinių
įstaigų pajamos už prekes, paslaugas, pajamos, gautos už turto nuomą. 2 mln. 820 tūkst. 400 eurų – 2021 metais nepanaudotas biudžeto lėšų likutis.
Šių metų Savivaldybės skolintos lėšos – 1 mln. 519 tūkst. 600 eurų. Išlaidos – 51 mln. 286 tūkst. 330 eurų asignavimų ir 1 mln. 213 tūkst. 300 eurų. Išlaidos paskirstytos: 27 mln. 695 tūkst. 600 eurų – savarankiškosioms savivaldybės funkcijoms vykdyti, 532 tūkst. eurų – paskoloms grąžinti, 3 mln. 888 tūkst. 966 eurai – valstybinėms funkcijoms vykdyti.
Kaip ir buvo kalbėta komitetų posėdžiuose, tiksliau – priminta, kad šiemet numatytos kai kurios naujos priemonės, finansuojamos iš biudžeto lėšų: dalyvaujamojo biudžeto įgyvendinimas – 100 tūkst. eurų; savivaldybės įstaigoms reikalingų specialybių darbuotojų finansinis skatinimas – 40 tūkst. eurų; bendradarbystės centro „Spiečius“ veikla – 55 tūkst. eurų (35 tūkst. eurų išlaidoms, o 20 tūkst. eurų darbo užmokesčiui numatyta priemonėje „Savivaldybės administracijos veikla“); ugdymo kokybės užtikrinimas – 200 tūkst. eurų.
Kaip sakė M. Kaunas, didžiosios sumos numatytos buvusioje Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje įrengiamų lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ grupių baldams įsigyti ir drabužių spintelėms mokyklose įsigyti. Plungės specialiojo ugdymo centro veiklai – 17 tūkst. eurų – programai, skirtai dienos socialinei globai, ankstyvajai reabilitacijai, įgyvendinti. Veiklas planuojama pradėti vykdyti nuo 2022 m. liepos 1 d. Numatyta teikti kompleksines paslaugas vaikams su negalia ir visai šeimai.
2022 m. bus tęsiama mokyklų skaitmeninimo programa. 50 tūkst. eurų numatyta informacinių technologijų plėtros strategijoms įgyvendinti Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijoje, Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijoje, „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, Senamiesčio mokykloje, Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazijoje.
23,8 tūkst. eurų – specialistų kelionės išlaidoms kompensuoti, 8 tūkst. eurų – Plungės sporto ir rekreacijos centrui Vandens sporto šventei organizuoti.
Anot administracijos direktoriaus, Savivaldybė ženkliai prisideda prie kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio padidinimo. Tam numatyta 147,6 tūkst. eurų. 63 tūkst. eurų skirta iš valstybės biudžeto, likusi dalis – Savivaldybės prisidėjimas.
Ko gero, aktualiausia tai, jog kompensacijoms už šildymą numatyta 39 proc. daugiau lėšų nei pernai.
Pastabos dėl pamirštų sprendimų
Kaip ir minėta, pastabų dėl pinigų paskirstymo vis tiek buvo. „Kodėl Savivaldybės lygmeniu aptarti sprendimai neįvertinti šių metų biudžete?“ – pasiteiravo tarybos narys Algirdas Pečiulis.
Politikas klausė, kur dingo Stalgėnuose vietoj parduodamos sporto salės projektuojamas naujas objektas. Taip pat jį domino ir Plungėje, Birutės gatvėje, esančių kapinių tako atnaujinimas bei kodėl neatkreiptas dėmesys į Sporto tarybos kreipimąsi numatyti lėšų sporto aikštynams atnaujinti.
M. Kaunas atsakė, kad dėl minėtojo projektavimo eilutėje „Architektūra“ didžioji dalis lėšų numatyta bendrajam planui rengti. Kadangi dar tik vykdomas pirkimas, nežinoma, kiek liks pinigų. Jei jų liks, bus tariamasi, ką projektuoti.
O dėl kapinių tako atnaujinimo, administracijos direktoriaus teigimu, projektas ir ekspertizė jau baigiami. Šį darbą į savo veiklos planus buvo įtraukusi Plungės miesto seniūnija. Tad jei užteks finansų, takas bus atnaujintas.
Kalbėdamas apie sporto aikštynus M. Kaunas sakė, jog skirstant Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas 20 proc. numatyta sveikatinimui, tad Bendruomenės sveikatos taryba jau yra susidariusi prioritetus, kokius aikštynus tvarkys.
Dėl sporto aikštynų pastabą turėjo ir tarybos narys Adomas Zamulskis. Tiesa, ne dėl jų tvarkymo, o dėl to, kad tuose aikštynuose trūksta tik vieno – sportuojančių.
„Situacija „plėšo“ mane į dvi puses. Šiandien siūloma priimti sprendimą, kuris vadinasi biudžetu, kuris – svarbus dokumentas, nesuderintas su 2011 m. Savivaldybės tarybos sprendimu dėl Šateikių vaikų dienos centro steigimo“, – atkreipė dėmesį meras Audrius Klišonis.
Savivaldybės vadovas paaiškino, jog Šateikių vaikų dienos centro steigimo sutartyje numatyta, kad Savivaldybė įsipareigoja išlaikyti vieną etatą ir padengti 50 proc. komunalinių išlaidų. Suma, kuri numatyta skirti įstaigai – 18,6 tūkst. eurų, tuos įsipareigojimus lyg ir padengia, tačiau pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodymus, kad prie kiekvieno vaiko, lankančio dienos centrą, išlaikymo Savivaldybė turi prisidėti apie 30 eurų, trūksta beveik 11 tūkst. eurų.
„Šateikių vaikų dienos centro lūkesčiai – teisėti. Mano įsitikinimu, Savivaldybė kaip solidi institucija privalo laikytis sprendimų ir sutarčių, kurias yra pasirašiusi. Suprantu, kad susidaro šiokia tokia kolizija su kitais vaikų dienos centrais, tačiau sutartinius įsipareigojimus turime vykdyti“, – kalbėjo A. Klišonis.
Atsakydamas į mero pastabą M. Kaunas priminė, jog ir praėjusiais metais susidarė panaši situacija, tačiau metų viduryje finansavimas buvo papildytas. Tad neatmestina, jog ir šiemet tai bus padaryta.
Papildydamas administracijos direktorių, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetui vadovaujantis A. Zamulskis pastebėjo, jog neaišku, kokį etatą įsipareigota išlaikyti. „Kiti dienos centrai, turintys tiek pat vaikų, daro tą patį darbą su mažiau etatų“, – pabrėžė politikas. Ir patikino, jog Šateikių vaikų dienos centras tikrai neliks nuskriaustas ir per metus reikalingas finansavimas bus subalansuotas.
Administracijos direktoriaus rezervas
„Nesame pasienio savivaldybė su Baltarusija, Rusija, kur šiais metais numatomi ekstremalūs įvykiai ar ginklavimasis, bet administracijos direktoriaus rezervas didinamas 2,5 karto, nei buvo pernai. Kur čia problema?“ – domėjosi A. Klišonis. (Praėjusių metų biudžeto administracijos direktoriaus rezerve buvo 100 tūkst. eurų, šiemet – 250 tūkst. eurų – aut. past.)
„Jei matėte, Savivaldybių asociacija buvo atsiuntusi rekomendaciją, net ir įstatymo pakeitimai yra, kad būtų ne tik galimybė, bet ir prievolė 1 proc. nuo planuojamo biudžeto skirti administracijos direktoriaus rezervui. Nepamirškime, kad jau dveji metai tęsiasi ekstremali situacija ir tuos pinigus naudojame jos padariniams likviduoti. Ir ataskaitą apie pinigus, kuriuos panaudojame, teikiame Finansų ministerijai, ir faktiškai 95–97 proc. mums grįžta atgal. Tų pinigų niekur kitur panaudoti negalime, tik taryba nusprendžia, kur juos perskirstyti“, – atsakė M. Kaunas.
Kaip ir minėta, patvirtinti biudžeto vieningai politikams nepavyko, tad teko balsuoti. O balsuojant stebuklas neįvyko. Viskas buvo aišku dar prieš jį: 17 – už, 6 – susilaikė.
