Birželio 15 d., ant legendinio Lopaičių piliakalnio, Tverų apylinkėse (Rietavo sav.), surengtas lietuviškos muzikos festivalis „Užsilėpsu aš ont kalna“.
Praėjusiais metais gimusi graži idėja šiemet jau tapo festivaliu. Nors dangus gražaus oro nežadėjo, vaidilutės (Rietavo kultūros centro Tverų filialio moterų ansamblis „Aitra“) išvaikė debesis ir renginys prasidėjo.
Šventės koordinatorės (Rietavo kultūros centro Tverų filialo vedėja Kristina Katauskienė ir Tverų turizmo centro vadovė Irena Liškuvienė) pasakojo, jog jau seniau buvo kilę minčių surengti panašaus pobūdžio šventę, kurioje skambėtų lietuviškas žodis, daina.
Ilgai galvota ir apie vietą. Pasvarsčius nuspręsta, jog idealesnės vietos už Lopaičių piliakalnį lietuviškai dainai skambėti nėra. Būtent čia didingą Lietuvos praeitį mena ne tik įspūdinga gamta, legendinis šaltinis, bet ir visas istorinis kompleksas, kurį sudaro piliakalnis, spėjama senovės žemaičių šventvietė, mitologiniai akmenys, archeologiniai bei geologiniai dariniai (pilkapiai, keistos daubos, akmenys).
Taigi ant piliakalnio, prie lauko gėlėmis ir ąžuolų vainikais puoštos scenos, pradėjo būriuotis šventės dalyviai: Kvėdarnos kultūros centro folkloro šokių kolektyvas (vad.
V. Paulauskienė), Varnių kultūros centro moterų choras „Tėkmė“ (vad. R. Viktoravičienė, koncertmeisterė I. Keliavišienė), Rietavo kultūros centro vyresniųjų žmonių šokių kolektyvas „Trepsis“ (vad. R. Pleškienė) bei šeimininkų – tveriškių – jungtinės folkloro pajėgos – (vad. K. Katauskienė).
Prie jų su daina prisijungė Rietavo savivaldybės tarybos narys Albinas Maslauskas su žmona. Lietuviško žodžio gražumu pasimėgauti kvietė Tverų kultūros namų skaitovės D. Kiršienė, E. Juozapaitienė, I. Griguolienė bei V. Adomavičienė.
Skambėjo šviesaus atminimo rietaviškės Birutės Lengvenienės bei tveriškės poetės Danutės Lukošienės eilėraščiai, skirti ir Žemaitijai, ir šioms ypatingoms Lopaičių vietoms.
Savo kūrybos eiles – „Himną kunigaikščiui Vykintui“ – padeklamavo skaitovė Vanda Paliokienė.
K. Katauskienė sakė nesitikėjusi tokio žiūrovų palaikymo ir gausos: „Ši graži popietė yra darnaus Tverų seniūnijos, bendruomenės, kultūros namų ir turizmo centro bendradarbiavimo vaisius. Yra tekę dirbti ne viename Žemaitijos miestelyje, bet pirmą kartą suradau tokią stiprią ir darnią bendruomenę, labai džiaugiuosi nuoširdžiu seniūno Antano Zalepūgo bendradarbiavimu – dar nė karto neatsisakė pagelbėti. Stebina ir naujojo Tverų bendruomenės valdybos pirmininko Aurimo Puidoko veiklumas bei kūrybiškumas. Tai vyrai, kurie išjudina Tverų miestelio gyvenimą ir garsina jį puikiu, atsakingu, nuoširdžiu darbu“.
Šventinei aplinkai sukurti laisvo laiko negailėjo sceną puošę tveriškiai, Rietavo savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorius Egidijus Gricius prisidėjo prie šventės įgarsinimo, Tverų vidurinės mokyklos virėja Almina Kazakevičienė pasirūpino, kad nealktų šio festivalio dalyviai. Irena Mikienė ir Janina Virkšienė dalyvius vaišino puikia, pačių gaminta gira, reprezentuojančia senąją lietuvišką virtuvę.
Šventės rengėjai tikisi, kad šis gražus bendradarbiavimas nenutrūks, ir lietuviškos muzikos festivalis „Užsilepsu aš ont kalna“ taps gražia tradicija, sutraukiančia žiūrovus į ypatingą vietą – ant Lopaičių piliakalnio.
Heck of a job there, it abllusteoy helps me out.
Nagi, kurmiai, psakaičiuokim arba kitaip, gal pabandysiu sudėlioti viską į lentynėles dar kartą Tikiu ir visada tikėjau, kad kiekviename žingsnyje mane lygi dievų palytėjimas , taigi namie vis dar įžvelgiu Kaukų išdaigėles, o netikėtai radusi monetą prisimenu, kad tai gali būti Aitvaro darbas ir vis tik.. tai šioks toks pasilinksminimo būdas, o ne tam tikros ligos požymis, todėl.. Niekaip negaliu atsistebėti, kaip, iš pažiūros suaugęs žmogus galėtų leisti sau atvirai skelbti, kad kelią į skautų stovyklą jam parodo suopis (nebent turima omenyje Suopį ir Rambyną Ramonus.. bet jie kaip ir neskraido), turbūt straipsnį, tuomet, padėtų parašyti žąsis, paaukojusi plunksną.. Beje, noriu priminti, kad LDK Vytautas, statydamas pilį, suniokojo dalį Galvės ežero hidrografinio draustinio..Perkūns žino, kiek rūšių žuvų išgaudė, kiek šaltinių užtvenkė ir kiek jų žirgai žemių ištrypė.. Svarstau, ar tik neimt nekęst tokio ainio?? Juk jeigu man svarbi ledynmečio laikų senovė, aš tikiu, kad dabartinėje Lietuvos teritorijoje gyvenę nendartaliečiai turėjo tam tikrą savo dievų kultą, tai šitas raitelis, su savo užgaidom statyti pilis ir valdyti, išniekino ir sunaikino net menkiausią galimybę apie tai sužinoti mums, šiuolaikiniams žmonėms ://Beje, ant veidų uždėję kryžius, jūs šaipotės, iš visų tikėjimų pagrindo..tam tikrom atmainom kryžius visur ir visuomet simbolizavo tikėjimą ir pasišventimą. Tai kas čia dabar elgiasi kaip neišprusėliai lengvatikiai? Manau, kad darbus dirbantys ir pridėtinę vertę kuriantys žmonės, užsiima labiau apgalvotais ir didesnę prasmę turinčiais darbais ugdo vaikus, organizuoja jiems stovyklas, pasakoja apie lietuvių senuosius papročius ir, kaip visuomet, daro geruosius darbelius tėvynei ) O tie, kas neturi, užsiima mitine ornitologija )(Rašydama šitą komentarą, nenorėjau įžeisti kitų žmonių, paniekinti jų pažiūrų, įsitikinimų, žeminti jų orumo. Tai mano asmeninė nuomonė, nereiškianti pozicijos, nekaltinanti ir neskatinanti socialinės atskirties. Neminiu asmens duomenų ir nepažeidžiu privatumo/laisvės normų, todėl bet kokios kylančios asociacijos yra tik sutapimas).