Rugsėjo 15 dieną Plungės rajono savivaldybėje diskutuota jautria, labai svarbia ir aktualia tema – apie vaikų globą ir įvaikinimą ir apie tai, kaip mūsų įstaigos, kuruojančios šią sritį, dirba. Pastebėta, kad iššūkių dirbant šį darbą netrūksta, tačiau matoma ir teigiamų pokyčių, kurie padeda užtikrinti be tėvų globos likusių vaikų interesus. Esą, nors ir mažais žingsniais, visuomenės požiūris į tokių vaikų globą kinta.
Į susitikimą-diskusiją rinkosi Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas, Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Puidokienė, socialinė darbuotoja Jurgita Budrienė, Plungės socialinių paslaugų centro direktorė Odeta Misiūnienė, šios įstaigos padalinio Globos centro vadovė Jolanta Zaburienė ir darbuotojos Rasa Aleliūnienė, Erika Medutė, Donata Paulauskienė. Prisijungė ir Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone patarėja Irmantė Kurmienė.
Pirmiausia dėmesys sutelktas į statistiką. Apie tai, kiek ir kokių paslaugų suteikta per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius, kalbėjo Globos centro vadovė J. Zaburienė. 1 252 – tiek per minėtąjį laikotarpį šio centro specialistai surengė mokymų, suteikė konsultacijų, galimybių dalyvauti įvairiose programose. Į šį skaičių įtraukta ir kita intensyvi specialistų pagalba globėjams, budintiems globotojams. Kad begobiais vaikais besirūpinantys asmenys gautų visą reikalingą informaciją ir būtiną pagalbą, rūpinasi šeši Plungės socialinių paslaugų centro Globos centro darbuotojai.
Centro darbuotojos E. Medutė ir D. Paulauskienė šiuo metu visokeriopą pagalbą teikia 44 globėjų šeimoms, kuriose globojami 64 vaikai. Tarp globotojų – ir vaikams artimi giminaičiai, ir žmonės, nesusiję giminystės ryšiais. Pastarųjų – gan nemažas skaičius, ir tai labai džiugina.
Beje, tarp globos koordinatorių prižiūrimų asmenų – 6 ukrainiečių šeimos su 7 globojamais vaikais. „Kai prasidėjo karas Ukrainoje, apskritai buvo toks emocinis žmonių pakilimas, sulaukėme nemažai pareiškusių norą globoti būtent ukrainiečių vaikus, tačiau šitokio poreikio nebuvo, nes visi vaikai, atvykstantys be tėvų iš Ukrainos, atvažiavo su jau turimais globėjais“, – paaiškino J. Zaburienė.
Tęsiant globėjų temą pastebėta, jog per pastaruosius penkerius metus Plungės rajono savivaldybėje buvo paruošti penki budintys globėjai. Jų pareiga – į savo šeimą laikinai priimti gyventi be tėvų globos likusį vaiką. Iš tų penkių paruoštų asmenų šiuo metu tik du yra pasiruošę teikti šią paslaugą (viena moteris išvyko, kita susirado kitą darbą, tretiems globėjams atsirado asmeninių aplinkybių, lėmusių globos atsisakymą). Taigi, kaip minėta, liko du.
Viena budinti globėja sutinka laikinai globoti priimti tik vaikus iki 6 metų. Kita moteris šiuo metu kaip tik rūpinasi trimis paauglėmis. Jai jau turėtų būti suteikta laikino atokvėpio galimybė, tačiau Globos centras tokiu atveju neturėtų kur vienam mėnesiui mergaičių apgyvendinti. „Nors globėja ir turi teisę, tačiau kol kas to atokvėpio mėnesio neprašo. Nežinau, ką darysime, kai tokį norą išreikš“, – neslėpė J. Zaburienė. Todėl dar vienas budintis globėjas yra labai reikalingas.
Budinčių globėjų poreikis mūsų savivaldybėje išlieka aktualus, tačiau, kaip pastebėta, panaši situacija yra daugelyje šalies savivaldybių. Susiformavo tokia praktika, jog jei ir yra viena kita laisva vieta pas potencialų globėją, tai ja su kitomis savivaldybėmis nesidalijama.
„Toks budinčių globėjų savinimasis yra pateisinamas, turime turėti laisvų vietų patys, nes nežinosi, kada situacija keisis: jei šiandien vieta laisva, tai dar nereiškia, kad jos neprireiks rytoj“, – pabrėžė Plungės socialinių paslaugų centro direktorė O. Misiūnienė ir pridūrė, jog ypač vasarą tėvai atsipalaiduoja ir tada padaugėja atvejų, kai vaikai lieka be priežiūros ir jais reikia pasirūpinti. Būtent todėl sudarant sutartį su budinčiais globėjais yra įrašoma sąlyga, kad jie apsiima priimti tik mūsų savivaldybės vaikus.
O. Misiūnienė taip pat pažymėjo, kad nors vyksta bendruomeninių vaikų globos namų statybos Gandingos gatvėje, tačiau ateityje nesinorėtų visiškai atsisakyti esamų patalpų Vėjo gatvėje. Esą būtų protinga pasilikti vieną iš ten esančių butų, kuris galėtų praversti nenumatytais atvejais, kai iškyla situacijų dėl trūkstamų vietų beglobiams vaikams.
Globos centro darbuotojos užsiminė, jog, deja, vis dar netrūksta neigiamo visuomenės požiūrio į globėjų šeimas, esą globėjai svetimus vaikus apsiima globoti tik dėl pinigų. Tačiau ar dažnas taip manantis pats išdrįstų imtis tokio darbo?
„Žmonės turi suprasti, kad tikrai ne dėl pinigų tai daroma. Šis darbas yra iš pašaukimo“, – sakė O. Misiūnienė.
