Jei norime būti sveiki ir judrūs, išlikti ilgai darbingi, tuo turime pradėti rūpintis dar vaikystėje. Tėvai ir pedagogai turėtų nuolat stebėti vaiko laikyseną, kol jo stuburas ir kremzlės nesukaulėję, lengvai pažeidžiami. Šis gyvenimo laikotarpis labai svarbus siekiant, kad ateityje žmogaus nevargintų nugaros skausmai. Kaip išvengti skoliozės, o jei ji jau yra – kaip gydyti ir išvengti progresavimo, kalbamės su Plungės Medea klinikos gydytoju vaikų ortopedu Dž. Sivickiu.
Svarbi taisyklinga laikysena
Skolioze serga apie 1 proc. visų mokyklinio amžiaus vaikų. Ji vystosi iš lėto, skoliozę spartina nekoreguojama ydinga vaiko laikysena, o ši nustatoma beveik kas antram vaikui. Tačiau taisyklinga laikysena, kaip ir visi mūsų įgūdžiai bei įpročiai, nėra įgimti. Jie formuojasi visą gyvenimą, ypač vaikystėje. Nuo neatmenamų laikų kūno grožio etalonas – tobulos formos, taisyklinga laikysena. Tai svarbu ne vien kūno išvaizdai, bet ir bendrai savijautai, normaliai vidaus organų veiklai.
Stuburui ypač kenkia netaisyklinga laikysena sėdint prie stalo – rašant, skaitant. Sėdint prie stalo, būtina remtis keturiais taškais – abi kojos į grindis ir abi rankos į stalą. Svarbu suderinti kėdės ir stalo aukštį, kad vaikui nereikėtų nei kūprintis, nei temptis į viršų. Mokiniams, kurių laikysena pakitusi, rekomenduojama klasėje sėdėti vidurinėje eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti, kas parašyta lentoje. Ypač svarbu taisyklingai atsisėsti, kai žaidžiama kompiuteriu, kada vaikas visiškai praranda kūno padėties kontrolę.
Tiek vaikams, tiek suaugusiesiems, dirbantiems prie stalo, rekomenduojama kas pusvalandį padaryti nors penkių minučių pertraukėles.
„Tinkamas apšvietimas, kėdė, stalo aukštis – visa tai ne iš piršto laužta. Tinka viskas, kas nurodyta higienos normose, nes juk žmonės ne be reikalo tai surašė”, – patarė Dž. Sivickis norintiesiems turėti tiesią laikyseną ir sveiką stuburą.
Kada konsultuotis su specialistais?
Paklaustas, kada tėvai turėtų susirūpinti dėl krypstančio vaiko stuburo, gydytojas patarė: „Nuo gimimo. Dar kūdikį reikėtų parodyti ortopedui, jei šeimos gydytojui kilo kokių ortopedinio susirgimo įtarimų. Vėliau, kai turi 2-3 mėnesių savarankiško vaikščiojimo patirtį, ir, ko gero, svarbiausia, prieš pradedant lankyti mokyklą, nes kai šeimos gydytojas pamato 15-17 metų mergaitę sukrypusiu stuburu, būna šaukštai po pietų“.
Vaiką svarbu stebėti ir dėl to, kad skoliozės neįmanoma išgydyti. Ją galima tik sustabdyti ir kontroliuoti, tačiau ligos pasekmių grąžinti neįmanoma. Ypač budriems reikėtų būti, kai vaikas sparčiai auga: mergaitėms – 12-14 metų, berniukams – 14-16 metų.
„Tarp lietuvių vyrauja tendencija į gydytoją kreiptis, kai jau labai blogai. Bet tėvams niekas netrukdo kreiptis į šeimos gydytoją vos kilus įtarimų dėl krypstančio stuburo. Jei yra problemų, nukreipiama pas ortopedą-traumatologą“, – patarė pašnekovas.
Judėjimas ir mankšta – viskas, ko reikia profilaktikai
Pasak ortopedo-traumatologo, populiariausi yra du būdai, kaip stiprinti nugaros tiesiamuosius raumenis, – plaukimas ir mankšta. Rekomenduojamos ir kitos sporto šakos: sportinė gimnastika, fitnesas, joga. Iš tiesų aktyviai judantys, bet kokiu sportu užsiimantys vaikai turi tvirtesnius kūno raumenis ir stuburo iškrypimais serga rečiau. Mankštą rekomenduojama daryti ne mažiau kaip 10-15 minučių kasdien.
Pati geriausia ir natūraliausia skoliozės profilaktikos priemonė – plaukimas. Plaukimas rekomenduojamas kuo dažniau – ne tik vasarą, bet ir žiemą baseine.
Pusė vaikų, kuriems krypsta stuburas, net nemoka plaukti, nors plaukimas ne tik efektyviausia, bet ir vaikų mėgstama priemonė.
Tėveliai kartais klaidingai mano, kad padėti tiesinti nugarą gali ir masažai, šildymai, vonios. „Visa tai kartu su mankšta, plaukimu ir kitomis reabilitacijos priemonėmis puikiai tinka, bet vien masažu nugaros raumenų neužauginsi.“
Skoliozės gydymas – mitai ir realybė
Skoliozė – rimta liga, kurią reikia ilgai, kompleksiškai ir sistemingai gydyti. Prieš pradedant gydyti, stuburą reikia įvertinti ne tik neurologiniu, ortopediniu požiūriais, bet ir biomechaniškai. Pacientui parenkami tiksliniai, o ne bendro pobūdžio pratimai ir procedūros, skiriamas kompleksinis reabilitacinis gydymas. Sunkiais atvejais konservatyvaus gydymo nepakanka – specialistai koreguoja stuburo ir raumenų balansą operaciniu būdu.
Šiuo metu populiarios ortopedinės priemonės – korsetai, reklinatoriai – vaikams stuburo negydo.
Gydytojo Dž. Sivickio teigimu, ortopediniai korsetai, kaip gydymo priemonė, atsirado siekiant palengvinti didelio laipsnio stuburo iškrypimais sergančių senyvo amžiaus žmonių laikyseną. Reklama ir lengviausio problemos sprendimo ieškojimas padarė savo – šis laikyseną koreguojantis korsetas neretai jau siūlomas ir vaikams.
„Tiesiai vaiko nugarą laiko ne kas kita, o jo paties tiesiamųjų raumenų korsetas. Ilgai nešiojamas ortopedinis korsetas atlieka paciento nugaros tiesiamųjų raumenų darbą, tad nuosavi raumenys nedirba, o jų skaidulos nesivysto ir nyksta. Taigi, nusiėmus korsetą, susilpnėjusiems nugaros raumenims taisyklingai išlaikyti stuburą darosi sunkiau. Tai ypač aktualu jauniems, tad vaikai piktnaudžiauti korsetu neturėtų“, – sakė medikas.
Kai vaikui nustatoma skoliozė, visas gydymas siejamas su tiesiamųjų raumenų stiprinimu. Ortopedinį laikyseną koreguojantį korsetą gydytojas skiria tik sergant piktybinės eigos progresuojančiomis skoliozėmis su labai ryškiomis stuburo ligomis, tuo pat metu būtinai skiriamos visos reabilitacinės nugaros tiesiamuosius raumenis stiprinančios priemonės.
Tuo tarpu 80-90 proc. visų diagnozuojamų skoliozių yra I ar II laipsnio, tad ir korsetas nerekomenduojamas.
